SKAITMENINĖ BANKININKYSTĖ KEIČIA TRADICINĘ
Neretai sulaukiu klausimo, kada Lietuvoje ateis diena, kai skaitmeninė bankininkystė pakeis tradicinę ir dėl banko paslaugų į banko skyrių nebevaikščiosime. Tačiau ši diena jau yra atėjusi.
Net 99 proc. kasdieninių finansinių operacijų šiandien yra atliekama panaudojus savitarnos įrankius ir tik 15 proc. banko klientų dėl jų vis dar vyksta į banko skyrių. Tad klausimą reikėtų formuluoti kitaip – kada ir šie gyventojai ims naudotis inovatyviais sprendimais, kurie leidžia finansinius reikalus susitvarkyti neišėjus iš namų?
Poreikio tvarkyti finansinius reikalus „kaip įprastai“ dabar, kai apie 80 proc. Lietuvos gyventojų jau naudojasi internetu, kai sparčiai populiarėja šiuolaikinės technologijos ir greitėja gyvenimo tempas, o laikas tampa prabanga, nebelieka. Nėra ir būtinybės – skaitmeninių paslaugų plėtra yra nūdienos bankų prioritetas. Vien per šiuos metus SEB bankas Lietuvoje savo privatiems klientams pasiūlė galimybę konsultuotis internetu neatvykstant į banko skyrių, pristatė „Smart-ID“ programėlę, kuria daug patogiau prisijungti prie interneto banko negu naudojantis slaptažodžių kortele ar kodų generatoriumi. Taip pat neseniai atnaujinome ir savo mobiliąją programėlę bei sudarėme galimybę vartojimo kreditą gauti internetu.
Tad kada į skaitmeninę erdvę persikels visi banko klientai? Atsakymas į šį klausimą nėra toks jau akivaizdus ar paprastas, net jei ir manytume, kad apskritai įmanoma nuspėti kokį nors konkretų terminą. Prognozuoti – rizikingas užsiėmimas. Yra sričių, kur technologijos žadėjo perimti viską, bet neperėmė. Pavyzdžiui, nors vis daugiau gyventojų laidas, filmus ir kitokį vaizdo turinį žiūri per išmaniuosius telefonus, planšetes ir kompiuterius, nenunyko nei kinas, nei televizija. Tebėra gyva ir seniai „laidojama“ spauda. Lygiai taip pat tradicinės prekybos neišstūmė elektroninė, nors jos apimtys kasmet auga dešimtimis kartų.
Visgi žmonių įpročiai kartais gali keistis žymiai greičiau nei įprasta matyti ir tam nereikia dešimtmečių bei naujos užaugusios kartos. Pateiksiu kelis skaičius. Praėjusių metų pabaigoje pasiūlę galimybę klientams internetu teikti paraiškas vartojimo paskoloms ir gauti jas nekeliant kojos iš namų, šiandien stebime, kad beveik 90 proc. SEB banko klientų paskolą gauna būtent tokiu būdu. Keičiasi ir tai, kaip atsiskaitome. Per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje SEB banko klientų atsiskaitymų banko mokėjimo kortelėmis padaugėjo dešimtadaliu ir šiemet 41 proc. visų atsiskaitymų jau yra atliekama kortele.
Apsieiti be grynųjų pinigų tapo įprasta ir pačiose kasdieniškiausiose situacijose. Anksčiau nori nenori turėjai turėti grynųjų pinigų, tačiau dabar atsiskaityti be grynųjų įmanoma ir turguje, taksi ar kioske. Kaip ir su draugais ar kolegomis pasidalyti bendras išlaidas. SEB banko mobiliosios programėlės naudotojai smulkius pervedimus jau gali atlikti tik žinodami gavėjo (taip pat banko kliento) mobilaus telefono numerį. Tik tiek – nebereikia žinoti sąskaitos numerio ir nebereikia atlikti ilgos operacijų sekos. Tokias galimybes sukuria į bankininkystės procesus integruojamos naujosios technologijos. Ir tai tėra pradžia.
Netolimoje ateityje bankai pasiūlys dar daugiau naujų, modernių mokėjimo technologijų – momentinius mokėjimus, mobiliąsias pinigines, kt. Keisdamiesi kartu su savo klientais, bankų skyriai tampa nebe vieta mokėjimams ir pavedimams atlikti, bet vieta susitikti su banko specialistu finansinei konsultacijai. Ši tendencija visu greičiu įsisuka ir į Lietuvą. Ji taip pat, beje, diktuoja būtinybę toliau tobulinti elektronines, nuotoliniu būdu teikiamas paslaugas ir kurti naujas.
Kita vertus, bankai, viena po kitos pristatinėdami inovacijas, suvokia, kad daliai klientų šios naujovės bus iššūkis, todėl gyventojų aptarnavimas banko skyriuose tikrai neišnyks, kaip kad neišnyko laikraščiai, kinas ar tradicinės prekybos vietos.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
80 komentarai -
17 komentarai -
BNS inf.0 komentarai
Ot