Šiuolaikinės technologijos ne tik sparčiai keičia mūsų šalies ūkio struktūrą, trina ribas tarp skirtingų verslo sektorių, bet ir pradeda formuoti politinę darbotvarkę bei aukščiausiems šalies pareigūnams tenkančias užduotis. Ne išimtis ir naujasis šalies vadovas, kurį išrinksime jau netrukus, – jam teks vis dažniau diskutuoti ar priimti reikšmingus sprendimus, susijusius su skaitmeninės ekonomikos politika. Tinkamai dėliojant prioritetus, galime reikšmingai auginti visą šalies ekonomiką ir netgi tapti naująja Šveicarija.

Greičiausiai augantis sektorius

Ekonomikos ir inovacijų ministerija jau yra suskaičiavusi: jeigu skaitmeninę ekonomiką laikytume atskiru ūkio sektoriumi, tai būtų ketvirtas pagal dydį ir sparčiausiai augantis sektorius Lietuvoje. 2017 m. skaitmeninė ekonomika sugeneravo 7,2 proc. mūsų šalies bendrojo vidaus produkto. 2018-ųjų rezultatas, tikėtina, bus dar geresnis. Kalbant apie tolesnes skaitmeninės ekonomikos perspektyvas, „McKinsie“ skaičiuoja, kad teisinga skaitmeninės ekonomikos politika gali sugeneruoti papildomus 8,8 mlrd. eurų BVP iki 2025 m.

Skaitmeninės ekonomikos branduolys – informacinių technologijų (IT) sektorius – per penkerius metus iki 2017-ųjų augo net 70 proc., kai bendras Lietuvos ekonomikos sektorių augimas vidutiniškai siekė tik apie 17 proc. Tai nulėmė būtent dėl tobulėjančių senų ir atsirandančių naujų technologijų besikuriantys nauji verslo modeliai, nauji finansavimo šaltiniai, intensyvėjanti tarptautinė elektroninė veikla. Vis didesnės dalies įmonių ir įstaigų veikla tampa neatsiejama nuo naujausių technologijų ir jų panaudojimo.

Lietuva – ne išimtis, šios tendencijos stebimos visame pasaulyje, o tarptautinės organizacijos (pavyzdžiui, Tarptautinis valiutos fondas ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija) aktyviai diskutuoja apie skaitmeninės ekonomikos poveikį ir jo matavimus. Tai reiškia, kad šalies vadovai, tarp kurių – ir prezidentas, vis dažniau turės diskutuoti ir spręsti su skaitmeninės ekonomikos politika susijusius klausimus.

Skaitmeninės ekonomikos branduolys – informacinių technologijų (IT) sektorius – per penkerius metus iki 2017-ųjų augo net 70 proc., kai bendras Lietuvos ekonomikos sektorių augimas vidutiniškai siekė tik apie 17 proc.

Dirbtinio intelekto ir atvirų duomenų era

Vienas iš jų – įsibėgėjanti dirbtinio intelekto era, kursianti vis didesnį spaudimą valstybei struktūrizuotai rinkti ir atverti duomenis, pasitelkti šią žmogaus logiką imituojančią technologiją valstybės institucijų paslaugoms teikti. Tai reiškia, kad diskusijų apie atvirų duomenų politiką ir jos įgyvendinimą bus tik daugiau. Jos apims tokias temas, kaip asmens ir kitų duomenų apsauga, technologijų teikiamos pažangos galimybės ir pan.

Pavyzdžiui, sveikatos apsaugos duomenys kol kas nėra struktūrizuotai renkami ir saugomi. Todėl valstybėje dar negalime kalbėti apie sisteminį jų atvėrimą dirbtinio intelekto sprendimams kurti, kurių pagrindu būtų galima ne tik gydyti sveikatos sutrikimus, bet ir įgyvendinti prevencines sveikatos apsaugos priemones. Norint, kad tokie sprendimai atsirastų ir veiktų, reikalingas prioritetinis dėmesys valstybės informacinių išteklių ir technologijų valdymui. Tiesa, nuo jo neatsiejamas ir finansavimo klausimas, o jo lauktų karštos diskusijos, nes valstybės informacinių technologijų ūkio Europos Sąjungos lėšomis, tikėtina, jau nebus galima išlaikyti.

Valstybei kuriant skaitmeninės valdžios platformą, kurioje būtų apjungiami skirtingų institucijų duomenys didės kibernetinio saugumo svarba. Valstybės tvarkomų ir valdomų šalies gyventojų ar juridinių asmenų duomenų saugumas taps ne mažiau svarbus nei krašto apsauga ar nacionalinis biudžetas.

Skaitmeninis visuomenės ir verslo raštingumas

Žinoma, skaitmeninės ekonomikos kuriamos gerovės negalėsime įsisavinti be pakankamo visuomenės skaitmeninio raštingumo. Jau dabar galime matyti skaitmeninę atskirtį tarp jaunesnių ir vyresnių visuomenės narių. Nesiėmus tinkamų sprendimų, skaitmeninio raštingumo praraja tik gilės ir didins socialinę atskirtį. Technologijoms imlūs žmonės bus vis labiau pranašesni už tuos, kurie negeba jomis kasdieniniame gyvenime ar taikyti profesinėje veikloje, o tai gali kelti įtampas tarp atitinkamų visuomenės grupių šalies viduje.

Per Vakarų pasaulį besiritanti populizmo banga iš dalies yra nulemta ir skaitmeninės atskirties tarp skirtingo amžiaus visuomenės grupių. Pavyzdžiui, įvairūs tyrimai atskleidė, kad vyresni ir mažiau technologiškai išprusę vartotojai yra kelis kartus labiau pažeidžiami „netikrų naujienų“ (angl. – „fake news“). Tad galvojant apie sveiką, nepažeidžiamą ir gerai organizuotą visuomenę teks rasti būdų tiek finansinei, tiek ir skaitmeninei atskirčiai mažinti.

Nuo sumanaus naujų technologijų taikymo ir pažangios vadybos tiesiogiai priklauso ir šalies ekonomikos našumo didinimas. Vienu esminių konkurencingumo užtikrinimo veiksnių taps smulkiųjų ir vidutinių šalies įmonių skaitmenizacija. Taigi, versle taip pat reikalingos skaitmeninės transformacijos žinios, kad įmonės gebėtų pritaikyti technologinius sprendimus ir taip auginti savo pranašumą.

Potencialas augimui – duomenų logistika

Tvari skaitmeninė ekonomika negali veikti be skaitmeninių technologijų kūrėjų, tad Lietuvos IRT sektoriaus bei visos skaitmeninės ekonomikos augimas ir toliau bus susietas su pakankama informacinių technologijų specialistų pasiūla darbo rinkoje. Tačiau nuosekliai augantis spaudimas Lietuvos švietimo sistemai greičiausiai nepajėgs duoti pakankamų rezultatų artimoje perspektyvoje, tad atvira ir kviečianti politika, jos įgyvendinimas, aukščiausių šalies vadovų retorika užsienio talentų atžvilgiu bus gyvybiškai svarbi ekonominei gerovei užtikrinti. 

Taigi per ateinančius penkerius naujojo prezidento kadencijos metus skaitmeninė ekonomika pažers ir naujų galimybių, ir iššūkių. Tiesa, jie bus tiesiogiai priklausomi nuo mūsų valstybės junglumo viduje ir su išore. Būtent ryšių infrastruktūra yra skaitmeninės ekonomikos stuburas, kuris privalo stiprėti ir tvirtėti. 5G plėtra jau dabar demonstruoja naujas galimybes ir iššūkius, bet būsimam prezidentui teks strategiškai įvertinti itin sparčiai augantiems duomenų srautams reikalingos tarptautinės šviesolaidinių jungčių plėtros klausimus ne tik Vakarų, bet ir Rytų kryptimi.

Matome, kaip puikiai Lietuva išnaudoja savo geografinę lokaciją transporto logistikos sektoriuje. Tokios pat ir dar didesnės galimybės slypi tarptautinėje duomenų logistikos srityje, o tam būtini šviesolaidžiai visomis kryptimis. Lietuva yra be galo patraukli ir savo potencialo tarptautiniam duomenų tranzitui tarp Azijos ir Vakarų Europos kol kas neišnaudojanti šalis. Tai reiškia, kad įdiegus naujas jungtis galėtume tapti nauja duomenų centrams patraukliausia lokacija, saugančia svarbiausią XXI amžiaus turtą – informaciją. Taip galėtume tapti ir naująja Šveicarija.