Yra įvairios psichologinės pagalbos grupės, į kurias atėjusios krizės ištiktos šeimos pamato, kad ją gali įveikti. Pasaulinė patirtis rodo, kad didelė dalis tokiomis paslaugomis pasinaudojusių šeimų neišsiskiria.
Lietuvos teismų darbo krūvį sumažinti pasišovusi Teisingumo ministerija parengė Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo projektą, kurį įgyvendinus nepilnamečių vaikų ir kreditorinių įsiskolinimų neturinčios šeimos galėtų išsiskirti lengviau. Kaip ir bet kokį kitą sandorį, dokumentus dėl skyrybų jie galėtų susitvarkyti pas notarą.
Šeimos vertybių puoselėtojai teigia, kad dabartinė skyrybų sistema nėra gera, bet siūlomai tvarkai priešinasi. Šiuo metu Lietuvoje išsiskiria kone pusė šeimų. Baiminamasi, kad, įsigaliojus naujajai tvarkai, šis skaičius gali gerokai išaugti.
"Dabartinėje praktikoje pasitaiko visko, bet oficialiai teisėjas yra įpareigotas dėti pastangas atkalbėti norinčius išsiskirti žmones. Kartais tai sulaiko nuo skyrybų. Jei skyrybomis pradės rūpintis notarai, jie bus finansiškai suinteresuoti, kad jos įvyktų", – būgštavimais dėl siūlomos skyrybų tvarkos pasidalijo Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas Tomas Šalkauskas.
Siūlymams supaprastinti skyrybas pritariantys notarų atstovai sako, kad naujoji tvarka būtų patogesnė visiems, o tokiai praktikai jau pritarta Estijoje. Jei projektui pritars Lietuvos Vyriausybė, naujoji tvarka turėtų įsigalioti nuo kitų metų.
Teisingumo ministro patarėja Vaida Vincevičiūtė:
– Rengiamame Civilinio kodekso straipsnių pakeitimo projekte numatyta, kad dalį santuokų bus galima nutraukti pas notarus, bet tai bus galima padaryti tik esant tam tikroms sąlygoms: abu sutuoktiniai turi sutikti su skyrybomis, neturėti nepilnamečių vaikų ir kreditorių. Tokia tvarka padės atsisakyti biurokratinių procedūrų, kurios užima labai daug laiko ir teismus apkrauna papildomu darbu. Nuėmus šitą naštą, teisėjai galės daugiau laiko skirti savo tiesioginiam darbui – ginčams nagrinėti. O kai sutuoktiniai susitaria, ginčų lyg ir nėra.
Šiuo metu projektas yra derinimo stadijoje, o pakeitimai galėtų įsigalioti nuo kitų metų. Pirmą kartą pradėjus kalbėti apie ketinimą supaprastinti skyrybų tvarką, sulaukėme būgštaujančių vaikų teises ginančių visuomeninių organizacijų dėmesio. Tačiau paaiškinome, kad naujoji tvarka išsiskirti norinčioms, bet nepilnamečius vaikus auginančioms šeimoms negalios. Šiuo metu didelio pasipriešinimo įstatymo projektui nejaučiame. Projektą esame pateikę svarstyti visuomenei ir atsižvelgsime į visas pastabas bei pasiūlymus.
Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos tarybos narys Algimantas Ramonas:
– Šiuo projektu siekiama palengvinti teismų darbą, bet šis tikslas negali pakenkti šeimų saugumui. Jis neturi būti aukojamas dėl teisininkų problemų sprendimo. Planuojami pakeitimai kerta per santuokos prasmę ir reikšmę, nes ji bus prilyginama eiliniam sandoriui. Nuėjus pas notarą tvarkyti įvairių dokumentų, lyg tarp kitko bus galima ir išsiskirti. Dėl tokio paprastumo sumenkėja šeimos vertė. Be to, dabar teisėjas gali tarti žodį dėl šeimos išsaugojimo, o notaras bus suinteresuotas skyrybomis.
Dabartinė sistema taip pat neideali, bet keičiant tvarką yra galimybė pasvarstyti apie tam tikrus atkalbėjimo mechanizmus skyrybų procese. Neretai žmonės skirtis ateina jau rimtai apgalvoję tą žingsnį, pasidaliję turtą ir tvirtai žinodami, kaip toliau gyvens. Tokiais atvejais skyrybos yra tik formalumas, bet dažnai skiriamasi išgyvenant krizę šeimoje. Žmonės nebuvo specialiai ruošti santuokai ir jie nežino, kaip kovoti su krizėmis, todėl kiekvieną krizę jie priima kaip pretekstą skyryboms. Net menkiausią krizę įveikusi šeima palipa vienu laipteliu aukštyn, todėl labai svarbu padėti jas išgyventi.
Mes nesame griežtai ir kategoriškai nusistatę prieš siūlomą naują tvarką, bet norime, kad būtų skyrybų procese numatyti atkalbėjimo nuo skyrybų mechanizmai. Yra įvairios psichologinės pagalbos grupės, į kurias atėjusios krizės ištiktos šeimos pamato, kad ją gali įveikti. Pasaulinė patirtis rodo, kad didelė dalis tokiomis paslaugomis pasinaudojusių šeimų neišsiskiria. Mes norime, kad prieš eidama pas notarą šeima pasinaudotų tokia ar panašia paslauga. Asociacijos žmonės buvo nuėję į Teisingumo ministeriją, kai buvo pristatomas projektas, bet kol kas atrodo, kad į mūsų pastabas nelabai atsižvelgiama. Natūralu, kad Teisingumo ministerijai ne šeimos išsaugojimas, o teisės sistema rūpi.
Lietuvos notarų rūmų prezidentas Marius Stračkaitis:
– Lietuvos notarai iš esmės pritaria šiam Teisingumo ministerijos siūlymui. Valstybė, perduodama santuokos nutraukimą savo įgaliotiems asmenims – notarams – mažina savo kišimąsi į žmonių asmeninį gyvenimą. Daugeliui žmonių, siekiančių be ginčo nutraukti santuoką, privati ir santūri procedūra notaro kabinete pasirodys priimtinesnė nei teismo procesas.
Notarų vidinės apklausos duomenimis, absoliuti dauguma notarų papildomo darbo krūvio nesibaimina. Nemanome, kad dėl to notarų biuruose atsirastų eilės. Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 270 notarų, tad žmonėms juos pasiekti patogiau nei teismus ar civilinės metrikacijos skyrius. Žvelgiant į perspektyvą, šios Civilinio kodekso pataisos – tik pirmasis žingsnis į naujoves. Teisininkų bendruomenėje intensyviai svarstomos idėjos, jog notarai galėtų ne tik nutraukti, bet ir sudaryti santuokas, išduoti asmenims įvairius civilinės būklės dokumentus.
Pavyzdžiui, žmogui, pametusiam gimimo liudijimą, būtų patogiau šio dokumento nuorašą gauti pas notarą nei vykti į civilinės metrikacijos skyrių. Apylinkių teismai užversti gausybe darbų, taigi išbraukus santuokų nutraukimą be ginčo iš teisėjų darbotvarkės, palengvėtų teismų darbas, teisėjai galėtų skirti daugiau laiko sudėtingesnėms byloms. Neabejotina, kad ištuokai pas notarą žmonės sugaištų mažiau laiko nei dabar teisme.
Šiuo metu Lietuvoje svarstomas skyrybų tvarkos supaprastinimo siūlymas nėra visiškai naujas. Estijoje tokia įstatymų nuostata jau įsigaliojo, ir notarai jau nuo kitų metų liepos ne tik tvirtins ištuokas, bet ir registruos santuokas. Latvijoje taip pat rengiama panaši tvarka.
Naujausi komentarai