SVARBI PAGARBA

Ar ne per daug pas mus švenčių ir memorialinių dienų, kurias minime? Kai kas sako, kad per daug. Na, kam per daug, gali sau neminėti. Nėra jokios prievolės minėti, privalomi minėjimai buvo tik sovietmečiu. Tačiau, ignoruodami šias dienas, piliečiai vis dėlto kai ką praranda.

Sausio 13-oji yra liūdna diena – tąsyk žuvo puikūs žmonės, tikrieji Lietuvos patriotai. Tačiau į ją telpa ir visas kontekstas: Baltijos kelias, budėjimai prie svarbių valstybės pastatų, žmonių didvyriškumas ir galiausiai – pergalė. Lietuvos istorija labai įvairi, yra liūdnų dalykų, yra šlovingų. Valstybei svarbių dienų minėjimas kuria tam tikrą pagrindą, ant kurio visi ir stovime. Net ir tie, kurie keikia Lietuvą (tokių ne taip jau mažai), negali negerbti tų istorinių pamatų, ant kurių stovi valstybė. Nebūtina jiems eiti su trispalvėmis į mitingus, skanduoti "Lie-tu-va!" ir giedoti "Tautišką giesmę", tačiau pagarba turėtų būti. Jei visai nėra, niekas netrukdo emigruoti – juk gyvename laisvoje šalyje. Nemylintys Lietuvos, bet emigruoti nenorintys irgi turi teisę čia gyventi ir nebūtinai yra kokie vatnikai. Tačiau man tokių žmonių truputį gaila.

Lietuvos istorija labai įvairi, yra liūdnų dalykų, yra šlovingų. Valstybei svarbių dienų minėjimas kuria tam tikrą pagrindą, ant kurio visi ir stovime.

Tie šventimai jau kiek rutininiai, įvairovės pritrūksta, tačiau kai kurioms dienoms minėti nieko naujo neprigalvosi. Bet kai kuriomis progomis – galima. Tarkim, ką mes padarėme švęsdami atkurtos Lietuvos valstybės šimtmetį? Nusipiešėme emblemą (kurią sugalvojome spausdinti net ant tualetinio popieriaus), pasistatėme kelis paminklus (kai kurie – pusė velnio, kai kas itin nepavyko), surengėme mitingų ir koncertų. Viskas kainavo nemenkai. O suomiai savojo šimtmečio proga pasistatė biblioteką, kuriai skyrė didžiausią dalį šventės biudžeto. Biblioteka kolosali, puikios architektūros ir moderniausia regione, galinti atlikti daugybę funkcijų. Neabejotinai tai didžiulė dovana suomių tautai, turėsianti neeilinį poveikį. Tikėtina, labai teisinga mąstymo kryptis.

Tokias šventes ar memorialines dienas galėtų lydėti pilietinis susitaikymas, būtent jų metu būtų pravartu prisiminti Horacijaus eilutę: "lai visoks nutolsta riksmas ir pyktis". Trumpam liautųsi susipriešinimas besiginčijant, kas būtų geresnis prezidentas arba kokia partija ko verta, ir žmonės gal pagalvotų ne tik apie tai, ką jiems davė valstybė, bet ir ką jie gali jai duoti. O pakanka visai nedaug. Nebūti chamu ir savanaudžiu, mylėti artimą savo, gerbti tėvynę ir dirbti jos labui.