Klaipėdos apylinkės teismas, nutraukęs bylą keturiems vaikinams, viešai demonstravusiems plakatus su svastika, išprovokavo naują garsiojo nacių persekiotojo Efraimo Zuroffo kritikos porciją.

Anot S.Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktoriaus, teismas, įvertinęs šiuos ženklus ne kaip nacistinės Vokietijos simbolius, o kaip Lietuvos istorijos paveldą, įžeidžia holokausto aukas.

Abejojantiesiems svastikos prasme baltų kultūros tyrinėtojai siūlo iškalbingą eksperimentą: naktį nuo kalno paridenti uždegtą medinį ratą. Išvysite besisukančios ugnies svastiką, kokią baltai vaizdavo dar prieš 700–800 metų ir kokią daug vėliau pasisavino naciai.

Romuvos religinės bendruomenės krivis Jonas Trinkūnas:

– Šis ženklas draustinas, kai jam suteikiama nacistinė, hitlerinė, prasmė. Tačiau svastika žinoma daugeliui senovės tautų. Pavyzdžiui, Indijoje šis laimės ženklas sutinkamas kiekviename žingsnyje. Lietuvių senojoje, pagoniškoje, tradicijoje svastika labai populiari. Baltarusijos teritorijoje, kur gyveno baltai, randama šimtai archeologinių radinių, keramikos dirbinių su svastikomis.

Svastika turi daug prasmių – saulės, ugnies. Ji dar laikoma dievo Perkūno ugnimi. Romuvos religinė bendruomenė naudoja ne geometrinį svastikos ženklą, bet sudarytą iš žalčių junginio. Jis irgi primena svastikos ženklą. Žalčiai – vandens padarai, bet susikryžiavę rodo ugnies ženklą. Vadovaujantis senąja lietuvių filosofija, vandens ir ugnies ryšys duoda gyvybę. Mes savo ženklą vadiname gyvybės, laimės ženklu. Daugelis romuviečių juos turi. Pasirinkome žaltinę svastiką, nes geometrinė kai kam gali kelti sąsajų su nacizmu.

Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos Mokslinių tyrimų skyriaus vedėjas archeologas Gintautas Vėlius:

– Svastika – dažnas ženklas, aptinkamas XIII–XIV a. radiniuose, pirmųjų Lietuvos miestietiškų kultūrų simbolikoje. Pagrindinės šio simbolio radimo vietos Lietuvoje – Vilniaus miesto žemutinė pilis, Verkiai prie Vilniaus, Kernavės kultūriniai sluoksniai. Ženklas naudotas labai plačiai, sutinkamas ne tik juvelyrikoje, bet ir ant buitinių daiktų. Antai Kernavėje rastas išrėžtas svastikos ženklas ant medinės ližės. Pasitaiko molinių puodų, kurių dugnuose – svastikos.

Be abejo, dažniausiai jų matome ant įvairių juvelyrinių to meto dirbinių. Labai panašių žiedų su svastikomis rasta tiek Žemutinėje pilyje, tiek Kernavėje. Žiedai – žalvariniai, sidabriniai, kuriuose reljefinės svastikos puoštos emale. Galvai papuošti skirti apgalviai, dar vadinami diademomis, rasti puošti sidabrinėmis, paauksuotomis plokštelėmis, kuriose irgi vaizduojamos svastikos.

Manau, kad šio ženklo prasmė yra universali, jis naudojamas ne tik Europoje, bet visame pasaulyje. Tiek Rytų, tiek Amerikos indėnų kultūrose. Visur šis ženklas siejamas su besisukančios saulės simboliu.

Svastikos vaizduojamos labai įvairiai, standartų nebūdavo. Apskritai simboliai dažnai stilizuojami, egzistuoja šimtus metų ir evoliucionuoja. Svastikos gali turėti ir tris, ir keturias kryžmas, gali suktis ir pagal, ir prieš laikrodžio rodyklę. Pavyzdžiui, Kernavėje buvo rasta diademų, kur tame pačiame papuošale vienos svastikos sukasi į vieną, kitos – į priešingą pusę.

Lietuviškuose papuošaluose yra svastikų, labai panašių į tą, kurią naudojo fašistai. Tai svastika, vaizduojama apskritime. Toks žiedas rastas Žemutinėje pilyje – apskritimas užpildytas emale, jame sukasi svastika. Šiuo atveju svastika kampuota, artimiausia hitlerinės Vokietijos simboliui. Reikėtų kitaip kelti klausimą: ar tai hitleriniai simboliai, ar, atvirkščiai, lietuviški?

Žvelgiant šiek tiek plačiau, svastikų matoma ir X a. kuršių papuošaluose, tik jų galai užsibaigia žalčių galvutėmis. Taip pat matome šio simbolio evoliuciją. Tarkim, Latvijoje jų matyti austų juostų raštuose.

Kartą per Jonines netikėtai atpažinau svastikos ženklą, kai buvo nuo kalno paleistas uždegtas medinis rastas. Kai jis dega ir sukasi tamsoje, labai gražiai matyti svastikos simbolis. Besisukanti ugnis asocijuojasi su saule. Gali būti, kad žmonės pamatė, kaip atrodo besisukanti ugnis, ir ėmė ją taip vaizduoti.

VDU Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto prodekanas lektorius Linas Venclauskas:

– Adolfas Hitleris kildino save iš arijų rasės. Tai yra iš senojo stipriojo pasaulio ir todėl pasirinko galybės, amžinybės simbolį, kokį turėjo daugelis kitų senųjų kultūrų. Aš tik taip aiškinu, kodėl diktatorius pasitelkė svastiką. Kai kažkas sako, kad tai – nacistinė simbolika, kontrargumentas – kad tai senojo pasaulio simbolis. Akivaizdu, kad svastika nėra originalus fašistų simbolis. Tačiau naciai jį interpretavo savaip: jų svastika vaizduojama apskritime – baltos ir raudonos spalvų fone.

Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas Vygantas Vareikis:

– Nacistinis režimas akcentavo pagoniškus simbolius, ir ne tik. Šis režimas buvo susijęs ir su Senovės Romos imperija. Pavyzdžiui, buvo nešamos legionų vėliavos prieš pulkus, kas buvo būdinga romėnams. Svastika simbolizavo germaniškumą, balta spalva – idealus, raudona – pralietą kraują.