Tokiu būdu atsivers tarsi nauja paslaugų rinka, kurios paskirtis – tvarumo įtvirtinimas. Pasak elektroninės platformos sumanytojų, vartotojai dažnai nesinaudoja galimybe taisyti trūkumų turinčias prekes, net kai tai būtų techniškai ir ekonomiškai įmanoma. Dėl to tūkstančiai gaminių, kurie galėtų būti sutaisyti, išmetami gerokai anksčiau nei baigiasi jų realus tarnavimo laikas. Tai didina atliekų kiekį, o kartu prarandama galimybė gaminiams sugrįžti į rinką kaip atnaujintoms ar naudotoms prekėms.
Būtų visiškai logiška ir tikrai naudinga, jei nuo 2026 m. planuojamoje taisymo paslaugų rinkoje atsirastų vietos ir kojinių adymo veiklai.
Mat per pastaruosius metus visokių spalvų ir raštų kojinės labai išpopuliarėjo. Kojinės kaip ir šampūnas jau senokai tapo budinčia šventinio žiemos laikotarpio dovana. Ir labai gerai. Ypač kalbant apie kojines, nes kam malonu patirti rytinį stresą, kai paaiškėja, kad nėra pakaitinių kojinių.
Ir prakiurusios megztos pirštinės galėtų būti taisomos. Taip pat ir megztinių alkūnės. Bet ar bus mokančių tai daryti?
Svarstant apie tvarumo paieškas ir jo propagavimą, apie šnekas dėl atsakomybės už aplinką, matome labai jau daug prieštaravimų.
Kad ir kalbant apie medžius. Nenorime, kad jie būtų kertami. Toks vaikinas tvirtino girdėjęs, kaip pro šalį vežami nukirsti medžiai jam bylojo: gelbėk mus, broli. Tačiau būna ir taip: kertamų medžių gailimės, o namuose apsistatę medžių išpjovomis, įvairios kokybės medienos file ir panašiai.
Paukščiai danguje – gražu, bet paukštiena lėkštėje – gal geriau? Ir medžiai gražu, bet kaip gi be medienos?
(be temos)