TEISĖ ŽINOTI IR TEISĖ SIRGTI

Vos grįžęs iš atostogų premjeras paskelbė kurį laiką turėsiąs valstybės reikalus derinti su medicininėmis procedūromis.

Skirtingai nei dauguma mūsų politikos supermenų, viešai daugų daugiausiai gydančių peršalimą, Saulius Skvernelis leido suprasti susidūręs su kiek didesniu negalavimu nei sloga. Kokiu ir ar jis kaip nors susijęs su beveik prieš metus atlikta regos korekcijos ar prieš kelias savaites – mįslinga planine operacija, politikas neatskleidė ir tuo papiktino minią. Girdi, premjeras – ne tiesiog žmogus, net ne premjerienės geresnioji puselė: jis priklauso mums visiems. Todėl jo ligos – mūsų ligos. "Tauta privalo žinoti!" – šaukia balsingieji politologai ir šiaip S.Skvernelio neprieteliai, mosuodami banalia "viešojo intereso" korta. Kliuvo ir prezidentams, kurių ne visi panoro dalytis su tauta savosios ligų skrynelės turiniu. Ar tik neseka mūsų premjeras kolegės iš Vokietijos, kategoriškai neigiančios, kad kūną apimantis drebulys – rimtos negalios ženklas, pavyzdžiu?

Gali būti aršus S.Skvernelio politikos kritikas, tačiau ar tikrai tautai privalu žinoti, kokios ligos kamuoja premjerą? Ar mes kokia daktarų minia, išrašanti nedarbingumo lapelius, skirianti gydymą ar neįgalumo laipsnį? Nepasitikime medikais ir įtariame, kad turėdamas nedarbingumą S.Skvernelis šildysis Ispanijos saulėje? O gal siųsime vaistažolių, užsakysime muzikinius sveikatos linkėjimus savaitgalio "Sveikinimo koncertuose"?

Atrodo, besivaikydami dėmesio ištroškusias nacionalines garsenybes, it tie virtualūs sukčiai labai mėgstančias spekuliuoti savo tariamomis negaliomis, praradome ne tik jautrumą svetimam skausmui. Užburti "žvaigždžių" kedenamų patalų dulkių nebesuvokiame, kur prasideda, kur baigiasi viešasis interesas, kada jis atsimuša į naująjį asmens duomenis saugantį mūrą ir kada kiekvienas mirtingasis, kad ir kokį postą beužimtų, turi teisę slėpti, ką jam skauda.