Paskelbus papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, paaiškėjo, kad nemokamas mokslas kolegijose abiturientų nevilioja. O dėl laisvų valstybės finansuojamų vietų aukštosiose šalies mokyklose virė nuožmi kova. Vykstant papildomam priėmimui į vieną vietą čia pretendavo daugiau nei šimtas jaunuolių.

Mokslai kolegijose nevilioja

Kvietimo studijuoti valstybės finansuojamose vietose šiemet sulaukė trečdalis stojančiųjų. Kolegijose pasibaigus bendrajam priėmimui išdalyta pusė studento krepšelių.

Pasibaigus papildomam priėmimui čia liko daugiau nei tūkstantis valstybės finansuojamų vietų. "Deja, jos abiturientų nesudomino", – atsiduso Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) prezidentas, Kauno technologijos universiteto studijų prorektorius profesorius Pranas Žiliukas.

Dėl 270 aukštosiose mokyklose likusių laisvų vietų virė smarki kova – dėl nemokamo mokslo rungėsi beveik 4 tūkst. jaunuolių. "Pasibaigus papildomam priėmimui aukštosiose mokyklose laisvų vietų neliko", – konstatavo P.Žiliukas. Universitetuose per papildomą priėmimą stojantieji galėjo pretenduoti į laisvas vietas meno studijų, technologijos, fizinių, humanitarinių, biomedicinos, socialinių mokslų srityje. Pastarojoje vietų buvo daugiausia – 80.

O kolegijose daugiausia laisvų nemokamų vietų buvo likę technologijos mokslų srityje. Beveik aštuonis kartus mažiau – biomedicinos, socialinių mokslų, meno, humanitarinių, fizinių mokslų srityse.

Specialybių mados nekinta

Kaip ir ankstesniais metais, dauguma stojimo dokumentus pildžiusių abiturientų, baigę vieną pasirinktų aukštųjų mokyklų arba kolegijų, svajojo būti vadybininkais, ekonomistais ir teisininkais.

"Naujovių nėra – tendencija išlieka ta pati. Tiesa, šiemet jaučiamas ypač didelis susidomėjimas medicinos mokslais", – pabrėžė P.Žiliukas.

Mažiausiai dėmesio esą sulaukė technologijų, fiziniai mokslai. Nepopuliarios programos, susijusios su informatika ir elektronika.

Prieš trejus metus pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas laisvų studijų vietų neliko tik penkiuose šalies universitetuose. Kituose papildomas priėmimas buvo skelbtas net į prestižines programas. Tąkart specialistai svarstė, kad šiam reiškiniui įtakos turėjo padidėjęs susidomėjimas studijomis užsienyje – esą dalis abiturientų Lietuvos aukštąsias mokyklas rinkosi tik apsidrausdami.

"Šiemet daug kas būgštavo dėl šalį paliekančių abiturientų, kurie pasirinko užsienio aukštąsias mokyklas. Jei ir išvažiavo keli šimtai jaunuolių, galiu drąsiai teigti, kad šio skaičiaus nepajutome", – tikino P.Žiliukas.

Universitetai – gabiausiems

Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) teigimu, šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatai parodė, kad aukštojo mokslo reforma nepasiekė vieno svarbiausių tikslų – sureguliuoti studentų pasiskirstymą tarp sektorių.

"Manau, universitetus turėjo pasirinkti tik gabiausi abiturientai. Tie, kurie savo ateitį sieja su mokslu. Tie, kurie trokšta žinių ir įgūdžių, turėjo rinktis kolegijas", – įsitikinusi LSAS prezidentė Indrė Vareikytė. Išanalizavus šių metų stojimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, šis siekis, LSAS prezidentės manymu, liko neįgyvendintas.

Visuomenėje esą ir toliau vyrauja diplomų mada, kurios naujoji švietimo reforma neįveikė. "Abiturientai bet kokia kaina siekė patekti į universitetus. To išvengti buvo galima taikant papildomas profesinio orientavimo, aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo ir kitas priemones", – teigė I.Vareikytė.

Pasak jos, Lietuva viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurioje absoliuti dauguma studentų stoja į universitetus. Išsivysčiusiose valstybėse esą daugiausia studentų studijuoja profesinėse mokyklose ir kolegijose, o patys gabiausi ir labiausiai motyvuoti, kurie sudaro trečdalį stojančių, jėgas bando universitetuose.

I.Vareikytė įsitikinusi, kad abiturientai specialybes rinkosi ne pagal išsilavinimo kokybę, aukštosios mokyklos siūlomas galimybes, bet pagal nusistovėjusias tendencijas, kai renkamasi populiariausias profesijas, kurių specialistų rinka jau seniai perpildyta.

"Visi nori būti vadybininkais ir teisininkais, tačiau statistika rodo, kad būtent šiems specialistams šiuo metu sunkiausia rasti darbą", – rėžė I.Vareikytė.

Neteisinga, LSAS prezidentės manymu, tai, kad į kolegijas įstoję motyvuoti studentai studijuos vienoje auditorijoje su tais, kuriems kolegijos buvo lyg šiaudas skęstančiam.

"Tai, kad kolegijose studijuoti nemokamai gali bet kuris išreiškęs pageidavimą, o universitetuose mokėti už mokslą reikės įstojusiems net ir su labai aukštais balais, tam tikra prasme pažeidžia gabių abiturientų teisę į nemokamą išsilavinimą. Jie priversti imti paskolas arba ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Be to, tokia padėtis smukdo kolegijų teikiamo išsilavinimo įvaizdį", – įsitikinusi LSAS prezidentė.

Baigėsi stojamųjų maratonas

Vakar paskelbus papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatus, paaiškėjo, kad kolegijose liko 1339 neišdalyti studento krepšeliai. O universitetuose užimtos visos nemokamos vietos.

Pasibaigus papildomam priėmimui kolegijose išdalyta šiek tiek daugiau nei pusė skirtų krepšelių – 1567, o norinčių studijuosi likusiose 1339 nemokamose vietose neatsirado.

Dėl universitetuose likusių apie 300 valstybės finansuojamų vietų varžėsi dešimt kartų daugiau norinčių, nei buvo galima priimti, – 3925 kandidatai. Universitetuose į mokamas studijų vietas per papildą priėmimą pakviesta 1383, į kolegijas – 1034 asmenys. Taip pat nemokamai studijuoti kolegijose pakviesti 3 užsieniečiai.

Kiek iš pakviestų nuspręs studijuoti ir pasirašys studijų sutartis, paaiškės savaitės pabaigoje.

Iš viso į aukštąsias mokyklas šiemet stojo 36 991 jaunuolis. Kvietimo studijuoti nemokamose vietose universitetuose sulaukė daugiau nei 11 tūkst. stojančių. Kolegijose studento krepšeliai buvo numatyti 10 tūkst. pirmakursių, tačiau per bendrąjį priėmimą penktadalis liko neišdalyta.

BNS inf.