Tik išleistuvių sąvoką reikia gerokai išplėsti: šiandien jos švenčiamos ne tik mokyklos baigimo proga. Abiturientų išleistuvių tradicija pamažėle marinama, nes abiturientai vis labiau linksta atsisakyti puotos, o švęsti išleistuves iš lopšelio pereinant į priešmokyklinę grupę, pabaigus darželį, pradinę mokyklą – privaloma. Ir ne bet kaip, o plačiais užmojais! Net į kaimo turizmo sodybas visai dienai išvažiuojama, žinoma, su turtingomis vaišėmis ir dar turtingesne programa, kurią „patiekia“ animatoriai. Laimė, saulės dar nepasitinka.

Išleistuvių scenarijų yra įvairių, tačiau liūdniausia, kad juos kuriant dažniausiai svarbu ne tai, ko reikia patiems vaikams, o tai, ko nori suaugusieji. Štai tada įjungiamas varžytuvių režimas, dažnai pametant sveiką protą ir peržengiant galimybių ribas.

Tendencija laikyti vaikus mažais suaugusiaisiais – dar viena šių dienų realybė. Didele dalimi tai turbomamyčių nuopelnas. Juk jei septintasis vaiko gimtadienis vyksta pilyje, tai kur turėtų vykti išleistuvės? Jei vienuolikametė ateina į pamokas geliniu laku puoštais nagučiais, tai kaip reikia puoštis šventei?

Netikiu mergaičių grožio konkursų misija, neva tai ugdo jų pasitikėjimą, skatina moteriškumą, kūrybiškumą ir norą tobulėti. Ką tik išskirtiniame Lietuvos dvare įvykusio vaikų ir jaunimo grožio konkurso dalyvėms tarp kitų rungčių reikėjo dalyvauti ir šioje – žengti į sceną su prabangiais vakariniais įvaizdžiais. Kiek čia to kūrybiškumo, kai mažametės tiesiog virsta sumažinta suaugusiųjų kopija?.. Ir kuria kryptimi augs aštuonerių metų grožio konkurso nugalėtojos siekis tobulėti?