Projektas „Žvelk giliau“ siekia ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir iššūkius.

Organizatoriai sako, kad kalbėdami apie psichikos sveikatą ir jos sunkumų patiriančių asmenų ir jų artimųjų realias patirtis keičiame visuomenės požiūrį ir skatiname teigiamas nuostatas bei elgesį tokių asmenų atžvilgiu.

Vyrai neverkia. Kadaise šis posakis buvo kaip leitmotyvas augančiam berniukui, dabar gal kiek retesnis, tačiau vis dar gajus. Kokių neigiamų padarinių atneša ir kokį poveikį psichikos sveikatai daro vyrų ir berniukų emocijų slopinimas ir auklėjimas pasitelkiant šį stigmatizuojantį posakį?

Susipažinkime – Mindaugas Kolbinas yra psichikos sveikatos ambasadorius, karys, Lietuvos kariuomenės sužeistų karių fondo pirmininkas, trijų dukrų tėtis. Jis pasidalijo savo patirtimi, išgyvenimais ir receptu, padėjusiu jam atsikratyti stigmos, kad vyrai negali patirti silpnumo akimirkų.

„Vyrai – ne robotai, bet kuris galime palūžti. Esu čia, nes noriu dalytis savo patirtimi, kuri man padėjo sulaužyti primestą stereotipą, kad vyrai neverkia. Esu čia, nes tai svarbu. Svarbu mūsų visuomenei ir kiekvienam iš mūsų“, – prieš pokalbį Mindaugas pakvietė pažiūrėti M. K. Čiurlionio paveikslus ir atkreipti dėmesį į dailininko kūrinį „Karalių pasaka“.

Lietuvos kariuomenėje Mindaugas – nuo 2000 m. Padeda sužeistiems tiek fiziškai, tiek psichiškai. Pats išgyvenęs sunkią krizę vyras žino, kokia svarbi yra pagalba laiku .

„Patyriau didelę krizę – skyrybas. Dvejus trejus metus viriau savo viduje. Darbe vaidinau kietą – viskas gerai, bus čia tų žmonų, o po darbo pradžioje nusipirkdavau vieną butelį alaus, vėliau – vieną po darbo, vieną prieš miegą. Ritausi žemyn – alkoholis, cigaretės. Jaučiau, kad einu į kraštutinumus – arba agresija, arba jausmas, kad esu niekam nereikalingas“, – tuometę savo būseną atskleidė Mindaugas.

Vyras nežinojo, ką daryti su savimi, nežinojo, kur kreiptis pagalbos, ir apskritai, kaip čia bus, kad jis, karys, kreipsis pagalbos, kaip čia atrodys, ką sakys kolegos, nes juk vyrai neverkia.

Tada tylėjau, vairavau ir verkiau. Atrodė, kad sulaužysiu vairą. Ką darau blogai, kad mano vaikas šitaip kankinasi?

Su šiuo posakiu užaugęs Mindaugas sako, kad pirmiausia turėjo sau pripažinti – jam reikia pagalbos, reikia kam nors pasipasakoti savo išgyvenimus, išlieti emocijas. Tokio žmogaus jis neturėjo.

„Nelengva apie tai kalbėti, nes kiekvienąkart prisimindamas vėl tai išgyvenu. Tik žinau, kad kalbėti apie tai reikia. Reikia nebijoti pasirodyti tokiam, koks esi. Nesakau, kad vyrai turi ašaroti dėl kiekvieno pasakyto griežtesnio žodžio, bet ir neturi kaupti nuoskaudų, užspausti slegiančias emocijas viduje“, – tęsia Mindaugas.

Pokalbis su dukra buvo Mindaugui lūžio taškas. Mergaitė atsivėrė apie tai, ką išgyvena šalia jo, – emociškai susikausčiusio, nestabilaus, išgeriančio. Dukros atvirumas apie jai į galvą lendančias suicidines mintis privertė praregėti.

„Kai tau blogai, kai išgyveni savo problemą, nematai kitų. Atrodo, kad tau labiausiai skauda. Tada tylėjau, vairavau ir verkiau. Atrodė, kad sulaužysiu vairą. Ką darau blogai, kad mano vaikas šitaip kankinasi?“ – gurkšnis vandens ašarų gumului gerklėje nuplauti buvo įrodymas, kad dukros atvirumas buvo šiaudas, o gal net lazda Mindaugui pakilti iš duobės.

Pamenate M. K. Čiurlionio „Karalių pasaką“? Mindaugas papasakojo, ką jis tame paveiksle pamatė. Save – pradžioje mažą, saugomą, globojamą, o dabar pats jaučiasi kaip tie karaliai – saugantis, globojantis. Medžių šakose spindintys pasauliai – tai kitų žmonių pasauliai, panašūs, bet ir skirtingi nei jo pasaulis.

Projekto „Žvelk giliau“ koordinatorė, dailės terapeutė Sigita Stabinskė pristatė, kad šis judėjimas 2007 m. prasidėjo Jungtinėje Karalystėje. Jo misija – didinti visuomenės psichikos sveikatos raštingumą.

Šis projektas siekia edukuoti ir ugdyti tolerantišką Lietuvos visuomenę, turinčią pakankamai žinių apie psichikos sveikatos svarbą ir problemas. Tai projektas, keičiantis nuostatas ir kuriantis teigiamą pokytį psichikos sveikatos srityje.

Vienas iš projekto tikslų – iki 2030-ųjų sumažinti neigiamas visuomenės nuostatas į psichikos sveikatą nuo 61,7 proc. iki 56,7 proc.

Psichikos sveikata – žmogaus emocinės gerovės pagrindas, tad gebėjimas į ją pažvelgti atsakingai yra svarbus, reikalingas įgūdis.

Stigma – neigiama visuomenės nuostata apie sergančius psichikos liga, turinčius fizinę negalią ar turinčių bet kokių nukrypimų nuo visuomenėje priimtų normų. Tai tarsi etikečių klijavimas žmonėms, kurie suvokiami kaip kitokie.

Stigma gali kilti ir iš artimos aplinkos. Svarbu suprasti, kokios stigmos vyrauja visuomenėje, kad būtų galima imtis veiksmų, lemiančių teigiamą pokytį.

Psichikos sveikatos ambasadorius, šį kartą tai Mindaugas, – žmogus, kuris dalijasi savo patirtimi apie psichikos sveikatos sunkumus savo arba savo artimųjų gyvenime. Šie žmonės siekia keisti kitų požiūrį į psichikos sveikatos sutrikimus, skatinti pozityvias nuostatas ir elgesį juos patiriančių žmonių ir jų artimųjų atžvilgiu.