Klaipėdos atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl grupės asmenų, kurie prisistatydami pareigūnais iš žmonių išviliojo internetinės bankininkystės kodus.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo biuras atlieka ikiteisminį tyrimą byloje dėl organizuotos grupės asmenų, kurie prisistatydavo Specialiųjų tyrimų tarnybos, prokuratūros, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos, policijos pareigūnais bei bankų darbuotojais ir apgaule, pasinaudodami svetimais prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžiais ir kodais, užvaldydavo nukentėjusiųjų lėšas bankų sąskaitose.

Šioje byloje yra 41 įtariamasis, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Teisėsaugininkai iš pagrindinės bylos išskyrė tyrimą dėl 31 metų Lazdijų rajono gyventojos N.P. nusikalstamos veikos.

Moteris kaltinama tuo, kad šešis kartus padėjo išgryninti ir pervesti į sukčiavimų organizatorių (tiesioginių vykdytojų) šeimų narių, giminaičių, pažįstamų sąskaitas apgaule užvaldytus pinigus. Įtariamoji susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino (įsipareigojo atlyginti) padarytą turtinę žalą.

Pasak policijos, gauta duomenų, kad organizuotą grupę subūrė, jai vadovavo bei narių veiklą koordinavo pataisos namuose laisvės atėmimo bausmes atliekantys asmenys, kurie, tiekdami (dažnai skolon) narkotines ir psichotropines medžiagas jas vartojantiems kitiems nuteistiesiems, juos kaip tiesioginius vykdytojus palenkė ir įtraukė į nusikalstamą veiką.

,,Atidirbdami" skolą už suvartotas narkotines medžiagas tiesioginiai nusikaltimų vykdytojai veikė pagal vieningą schemą. Iš viešai prieinamų informacijos šaltinių (telefono abonentų knygos ir pan.) sukčiai gaudavo duomenis apie gyventojų vardus, pavardes ir abonentinius ryšio, dažniausiai fiksuoto, numerius.

Įtariamieji skambindavo žmonėms ir, prisistatydami neva nusikalstamas veikas tiriančiais teisėtvarkos pareigūnais, pranešdavo, kad per jų sąskaitas neva „plaunami" pinigai.

Sukčiai ragindavo gyventojus atvykti į teisėsaugos įstaigas, o vėliau imituodavo telefoninio pokalbio sujungimą su neva banko darbuotojais. Dažnai pokalbį su „banko darbuotoju„ imituodavo nusikaltėlių bendrininkė moteris. „Banko darbuotojas“ ir pareigūnais prisistatę įtariamieji įtikindavo žmones, kad tam, jog būtų užkirstas kelias neva daromam nusikaltimui ir kad būtų užblokuota („užšaldyta") nukentėjusiųjų sąskaita, pastarieji turėdavo pranešti prisijungimo prie elektroninės bankininkystės sistemų slaptažodžius, kodus bei kitus duomenis.

Pasinaudodami šia informacija, sukčiai užvaldydavo lėšas nukentėjusiųjų banko sąskaitose arba nukentėjusiųjų vardais paimdavo greituosius kreditus.

Nusikalstamose veikose dalyvaudavo nuteistųjų šeimų nariai, giminaičiai, pažįstami, kurie atlikdavo neteisėtas bankines operacijas, išgrynindavo pinigus bei pan.

Tyrimas dėl šios organizuotos grupės padarytų nusikaltimų tęsiamas, ikiteisminiame tyrime iš viso sujungtos 57 bylos.

Už sukčiavimus, padarytus organizuotoje grupėje, numato laisvės atėmimo bausmes iki 8 metų.