24 MLN. ES GYVENTOJŲ JAUČIA MATERIALINĮ NEPRITEKLIŲ, LIETUVA – KETVIRTA NUO GALO

24 mln. Europos Sąjungos (ES) piliečių arba 5,6 proc. visų gyventojų 2019 metais jautė materialinį nepriteklių, rodo Eurostato duomenys. Geriausia padėtis yra Liuksemburge (1,3 proc.) ir Švedijoje (1,6 proc.), o prasčiausia – Bulgarijoje (19,9 proc.) ir Graikijoje (16,9 proc.). Lietuvoje atitinkamas rodiklis yra 9,4 proc., ji – ketvirta nuo galo.

Palyginti su 2018-aisiais, pernai ES mastu fiksuotas 0,5 procentinio punkto sumažėjimas. Mažėjanti tendencija tęsėsi nuo 2012 metų, kai materialiniame nepritekliuje gyveno 10,2 proc. ES piliečių. Vis dėlto Eurostatas prognozuoja, kad dėl socialinių ir ekonominių koronaviruso pandemijos padarinių tendencija 2020 metais pakryps į kitą pusę.

Materialinis nepriteklius konstatuojamas, kai asmuo negali sau leisti keturių iš toliau paminėtų poreikių, kuriuos dauguma žmonių laiko pageidautinais ar būtinais: laiku apmokėti sąskaitų, tinkamai šildytis būstą, susitvarkyti su nenumatytomis išlaidomis, reguliariai valgyti mėsą, žuvį ar lygiavertį vegetarišką maistą, savaitę per metus išvykti atostogų, įsigyti televizorių, skalbyklę, automobilį ar telefoną.