Tačiau nestandartinis JAV prezidento požiūris į diplomatiją toliau skatina investuotojų nepasitikėjimą, o spekuliacijos dėl naujų muitų aukščiausios kategorijos technologijoms ir farmacijos produktams slopina nuotaikas.

Praėjusią savaitę pranešus, kad telefonams, kompiuteriams, puslaidininkiams ir kitai elektronikai (pagrindiniams kiniškiems produktams) bus taikomos išimtys, investuotojai šiek tiek aprimo, tačiau optimizmą pakirto D. Trumpo užuomina, jog išimtys bus laikinos.

Prekybininkai santūriai reagavo į iždo sekretoriaus Scotto Bessento pirmadienio pastabas, kad gali būti pasiektas Kinijos ir JAV susitarimas – alyvmedžio šakelė tuo metu, kai dvi didžiausios ekonomikos keičiasi tarifų grėsmėmis. Jo komentarai buvo paskelbti po to, kai D. Trumpas Kinijai paskelbė iki 145 proc. dydžio tarifus, į kuriuos Pekinas atsakė 125 proc. muitais.

„Kažkuriuo metu bus pasiektas didelis susitarimas“, – sakė S. Bessentas, kai „Bloomberg TV“ jo paklausė apie dviejų didžiųjų ekonomikų atsiskyrimo galimybę. „Nebūtinai taip turi būti“, sakė jis, „bet įmanoma“.

Tuo tarpu D. Trumpo padėjėjas Kevinas Hassetas sakė, kad Baltieji rūmai gavo „daugiau nei dešimt užklausų su labai, labai gerais, nuostabiais pasiūlymais“, tačiau nenurodė, kurių šalių.

Po iš esmės pozityvios Volstrito dienos ėmė svyruoti Azijos rinkos.

Tokijas ir Seulas buvo vieni stipriausių dėl automobilių rinkos augimo po to, kai D. Trumpas pareiškė, kad yra „labai lankstus“ ir „žiūri, kaip galėtų padėti kai kurioms automobilių įmonėms“, nukentėjusioms nuo 25 proc. importo tarifo. „Toyota“ ir „Mazda“ šoktelėjo nuo 3 iki 3,7 proc., „Nissan“ pakilo daugiau nei 1 proc., o Seule kotiruojama „Hyundai“ – daugiau nei 4 proc.

Pietų Korėjos pranešimas apie ketinimą papildomai investuoti 4,9 mlrd. dolerių į šalies puslaidininkių sektorių kilstelėjo lustų milžinių „Samsung“ ir „SK Hynix“ pozicijas.

Honkongo, Šanchajaus, Sidnėjaus, Singapūro, Taipėjaus, Mumbajaus, Manilos ir Džakartos akcijos taip pat kilo. Londonas kartu su Frankfurtu kilo, o Paryžius smuko.

FED valdytojas Christopheris Walleris suteikė rinkoms atramą užsiminęs, jog palaikys centrinio banko sprendimą mažinti palūkanų normas, kad padėtų ekonomikai, užuot susitelkus į infliaciją.

Jis pažymėjo, jog dėl tarifų gali laikinai padidėti kainos, tačiau pridūrė, kad jei D. Trumpas sugrįš prie savo balandžio 2 d. „išlaisvinimo dienos“ muitų, FED bus pasirengęs įsikišti.

„Jei sulėtėjimas bus reikšmingas ir netgi kels recesijos grėsmę, manyčiau, kad vertėtų mažinti bazinę palūkanų normą anksčiau ir didesniu mastu, nei galvojau“, – sakė jis pirmadienį.

„Vasario mėnesio kalboje tai pavadinau „blogomis naujienomis“. Sparčiai lėtėjant ekonomikai, nors infliacija gerokai viršija du procentus, tikiuosi, kad recesijos rizika nusvers didėjančios infliacijos riziką, ypač jei tarifų poveikis infliacijos augimui bus trumpalaikis“, – pridūrė jis.

Tačiau OANDA vyresnysis rinkos analitikas Kelvinas Wongas perspėjo, kad centrinių bankų pareigūnams teks priimti sunkius sprendimus.

„Lėtėjančio ekonomikos augimo ir atkaklios infliacijos derinys, būdingi stagfliacijos aplinkai, kelia rimtą iššūkį FED, kuriam gali būti vis sunkiau įgyvendinti anticiklinę pinigų politiką ekonomikai palaikyti“, – teigė jis komentare.