Buvęs Putino bendražygis bandė surengti maištą prieš Kremlių ir vėliau išvyko į Baltarusiją. Aleksandro Lukašenkos manymu, Jevgenijus Prigožinas vėl yra Rusijoje ir buvo susitikęs su Vladimiru Putinu. Ar NATO lyderiai Vilniuje aptarinės J. Prigožino reikalus? Apie tai LNK reportaže pasakojo Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.

– Pirmiausia bus aptarinėjama Rusijos būklė, kad suprasti, kas ten dedasi, o J. Prigožinas yra tik priedas prie visos istorijos. Žinoma, Baltijos šalys išreiškė susirūpinimą, kad J. Prigožino daliniai gali būti perkelti į Baltarusiją, kur yra paruoštos joms vietos. Įvairių šalių žvalgybos duomenys sako, kad jų ten nėra. Nėra jokių duomenų, kad jie būtų atvykę į minėtas vietas. Tiesioginės grėsmės šiai dienai ši grupuotė nekelia. Stovyklos yra paruoštos. Iš tiesų gal keli tūkstančiai ten ir tilptų, bet ne tiek daug, kiek jų galėtų atvykti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Rusija ir Baltarusija mėgsta pavaizduoti, kad kažkas vyksta, nors iš tiesų niekas nevyksta. Kur kas įdomesnė informacija, kuri buvo paskelbta įvairiuose spaudos leidiniuose. Kur kalbama, kad liepos 1 dieną V. Putinas ir J. Prigožinas buvo susitikę. Žinoma, jie buvo lydimi įvairių galios institucijų atstovų. Tai nebuvo suėmimas, bet tai tik parodo, kad tai panašu į mafijos grupuočių aiškinimąsi, o ne į kažkokią revoliuciją. Tai veikiau stumdymasis dėl to, kokią poziciją ir kokias jėgas turi kuri nors pusė. J. Prigožinas labiau norėjo parodyti savo svarbą, nei surengti antiputinišką revoliuciją.

– Bet ar Vakarų lyderiai, kurie čia atvyksta, supranta tai? Ar vis dėl to Vakaruose buvo labiau įsivaizdavimas, kad tai buvo bandymas nuversti Kremlių, ir V. Putinas yra nepaprastai išsigandęs, ir tai yra kova dėl to, kas vadovaus Kremliui?

J. Prigožinas labiau norėjo parodyti savo svarbą, nei surengti antiputinišką revoliuciją.

– Galima atsakyti dvejopai. Aš neabejoju, kad Vakaruose yra ekspertų, kurie susigaudo, kas vyksta Rusijoje. Bet nesu tikras, kad tų ekspertų žodžiai pasiekia šalies valdovų ir vadovų ausis. Negirdžiu tokių replikų, kurios analizuotų Rusijos valstybės būklę. Vis dar kalbama tokiais mitais – Kremlius, V. Putinas yra vieninga valdžia, vieningas racionalumas, kas netinka apibūdinti Rusijai. Kuo aukštesnės viršūnės, kai Joe Bidenas, tuo jie rimčiau žiūri į Rusiją, kaip į valstybę, bet nežiūri į ją, kaip į pusiau žlugusią valstybę. Rusija atitinka pusiau žlugusią valstybę. Kur valstybė yra beveik ištirpusi ir vadovauja vien tik įvairios grupuotės. Tai nereiškia, kad turėtume nurimti. Kai valstybė neveikia, tai šitos grupuotės gali būti labai neatsakingos naudodamos karinę galią. Viskas, ką šios grupuotės daro savo interesams įgyvendinti, gali sukelti pavojų kaimyninėms šalims. Todėl reikia atkreipti NATO šalių dėmesį į būtent šias aplinkybes.

– Kaip reikėtų tvarkytis su Rusija, kuri yra pusiau žlugusi valstybė?

– Įprastai, pasaulio šalys siekia neleisti, kad valstybė visiškai žlugtų. Kai valstybė visiškai žlunga, tada būtina tarptautinė intervencija, kad būtų galima atstatyti tą šalį ir valstybę. Reikia kurti ją iš naujo. Kai yra pusiau žlugusi, tada reikia galvoti apie tas institucijas, kurios galėtų užtikrinti tos valstybės bent kokį teisinį funkcionavimą.