Apklausa parodė, kad 61 proc. respondentų į klausimą, ar Vokietija turėtų imtis tokio vaidmens, atsakė „greičiau ne“, o 38 proc. buvo už. Didžiausias nenoras buvo matyti rytinėje Vokietijos dalyje – 75 proc., palyginti su 58 proc. vakarinėje.

Tyrimas, atliktas rugsėjo 15–26 d. tarp 1 503 balsavimo teisę turinčių Vokietijos gyventojų, vertino visuomenės požiūrį į svarbiausius užsienio ir saugumo politikos klausimus. Apie 76 proc. respondentų teigė, kad jų susidomėjimas šiomis temomis yra stiprus arba labai stiprus.

Vokietijos gyventojų nuomonės išsiskyrė dėl to, ar šalis turėtų prisiimti didesnę atsakomybę tarptautinių krizių atveju, ar laikytis atsargesnio požiūrio. Apskritai 48 proc. respondentų pritarė aktyvesniam dalyvavimui, o 43 proc. – atsargesniam požiūriui. Vakarinėje dalyje aktyvesniam vaidmeniui pritarė 51 proc. respondentų, o rytuose – tik 35 proc.

Jei Vokietija imtųsi aktyvesnių veiksmų, dauguma respondentų teiktų pirmenybę diplomatijai, o ne kariniams veiksmams. Vakarų Vokietijoje 71 proc. respondentų pritarė stipresniam diplomatiniam vaidmeniui, o rytuose – 84 proc. Parama aktyvesniam kariniam įsikišimui vakaruose siekė 19 proc., o rytuose – 7 proc.

Nuomonė apie JAV smarkiai pablogėjo nuo sausio, kai prezidento pareigas pradėjo eiti Donaldas Trumpas. Beveik trys ketvirtadaliai respondentų (73 proc.) šalių santykius įvertino kaip prastus. Prieš metus, kai Joe Bidenas buvo prezidentas, maždaug tokia pati dalis respondentų santykius vertino kaip gerus.

Paklausti apie tai, ką laiko svarbiausia Vokietijos užsienio politikos partnere, tik 26 proc. respondentų nurodė JAV, o 46 proc. – Prancūziją.

Nepaisant nenoro imtis karinės lyderystės, 72 proc. respondentų pritarė, kad Vokietija per ateinantį dešimtmetį turėtų padvigubinti gynybos išlaidas. Tačiau 82 proc. jų atmetė idėją, kad Vokietija įsigytų savo branduolinę ginkluotę.