Tęsiantis deryboms dėl JAV pasiūlytų paliaubų sąlygų, Izraelis didina savo kampanijos Gazoje, kuri buvo laikinai sustabdyta per kovo mėnesį paskelbtas paliaubas, apimtis bei įvedė humanitarinės pagalbos blokadą, dėl kurios ruože praktiškai prasidėjo badas.

Nuo tada, kai 2023 m. spalio 7 d., keršydamas už tą pačią dieną „Hamas“ įvykdytą išpuolį jo teritorijoje, per kurį smogikai nužudė maždaug 1 200 žmonių ir pagrobė 250 įkaitų, Izraelis pradėjo karą apsiaustoje palestiniečių teritorijoje, Gazoje žuvo daugiau nei 54 000 žmonių.

Apklausos metu nustatyta, kad palankumas Izraeliui Vokietijoje (-44), Prancūzijoje (-48) ir Danijoje (-54) pasiekė mažiausią lygį nuo tada, kai 2016 m. buvo pradėta rengti apklausas šiuo klausimu. Visuomenės pritarimas šiai šaliai buvo mažiausias ir Italijoje (-52) bei Ispanijoje (-55) – tiesa, nuo 2021 m.

JK palankumas siekė -46 – kiek daugiau nei pernai užfiksuotas rekordiškai žemas -49 lygis.

Vos 13–21 proc. apklaustų kiekvienos šalies gyventojų teigiamai atsiliepė apie Izraelį, tuo tarpu 63–70 proc. apklaustųjų nuomonė apie šią šalį buvo neigiama.

Teiginį, kad Izraelis „teisingai pasielgė, pasiųsdamas karius ir Gazą ir apskritai davė proporcingą atkirtį į „Hamas“ išpuolius“ visose šešiose šalyse teigiamai vertino tik nuo 6 proc. (Italijoje) iki 16 proc. (Prancūzijoje) respondentų – mažiau nei praėjusioje spalį surengtoje apklausoje.

Kita vertus, nuo 29 proc. (Italijoje) iki 40 proc. (Vokietijoje) apklaustųjų sutiko, kad Izraelis „teisingai pasielgė, pasiųsdamas karius į Gazą, tačiau persistengė ir pražudė pernelyg daug civilių“. Nuo 12 proc. (Vokietijoje) iki 24 proc. (Italijoje) apklaustųjų manė, kad Izraeliui apskritai nederėjo brautis į tą teritoriją.

Ši apklausa parodė, kad vis mažiau ir mažiau vakarų europiečių Izraelio Gazoje tęsiamą kampaniją laiko pateisinama – taip mano vos ketvirtis apklaustų Prancūzijos, Vokietijos ir Danijos gyventojų (24–25 proc.), Didžiojoje Britanijoje taip manančių yra 18 proc., Italijoje – vos 9 proc.

Tuo pat metu respondentų, teigiančių, kad 2023 m. spalį „Hamas“ įvykdyti išpuoliai buvo pagrįsti, skaičius tebėra mažas visose šalyse ir sudaro nuo 5 iki 9 proc. apklaustųjų, nors šiuo metu taip manančių JK ir Italijoje yra kiek daugiau – atitinkamai 6 ir 8 proc. (pirmiau – atitinkamai 5 ir 6 proc.).

Be to, apklausos metu nustatyta, kad dabar mažiau žmonių sakosi esą Izraelio pusėje. Nuo 7 iki 18 proc. respondentų teigė, kad labiau palaiko Izraelį – tai mažiausias kiekvienos šalies ir bendras visų šešių šalių rodiklis nuo 2023 m., kai „Hamas“ įvykdė savo išpuolius.

Kita vertus, 18–33 proc. teigia, kad labiau palaiko Palestiną – lyginant su 2023 m., taip sakančių padaugėjo visose šešiose šalyse ir tik Vokietijoje Izraelį ir Palestiną palaikančių apklaustųjų skaičius yra apylygis bei atitinkamai sudaro 17 proc. ir 18 proc.

Galbūt nederėtų stebėtis, bet dauguma vakarų Europos gyventojų mano, kad ilgalaikės taikos Vidurio Rytuose artimiausiu metu nepasiekti. Šiuo atžvilgiu daugiausiai optimizmo turi prancūzai, manantys, kad tai gali įvykti per ateinančius 10 metų, tačiau ir taip manančių tebuvo vos 29 proc.

Mažiausiais optimistais pasirodę esą danai (maždaug 15 proc.). Nuo 2023 m. pabaigos manančių, kad ilgalaikę taiką bus galima pasiekti, skaičius sumažėjo nuo keturių iki 10 procentinių punktų.

Taip mano ne tik Europos gyventojai. Balandį atlikta ekspertų organizacijos „Pew Research Centre“ atlikta apklausa parodė, kad JAV gyventojų nuomonė apie Izraelį per pastaruosius trejus metus tapo labiau neigiama – daugiau nei pusė (53 proc.) suaugusių JAV gyventojų apie Izraelį atsiliepia neigiamai. Tuo tarpu 2022 m. kovą jų dalis sudarė 42 proc.

Praėjusį mėnesį agentūros „Data for Progress“ atliktos apklausos duomenimis, 51 proc. rinkėjų prieštaravo Izraelio planams pasiųsti į Gazą daugiau karių ir iškeldinti palestiniečius, tuo tarpu 51 proc. manė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų „pareikalauti, kad Izraelis sutiktų paskelbti paliaubas“. Apie 31 proc. laikėsi nuomonės, kad jis turėtų „palaikyti Izraelio karinę operaciją“.