„Sausio 17-ąją Paragvajuje pasirašysime... ambicingiausią susitarimą tarp mūsų dviejų blokų“, – socialiniame tinkle „X“ parašė P. Quirno, pavadinęs jį „istoriniu“ susitarimu.
ES šalys anksčiau penktadienį pritarė didžiuliam, bet prieštaringai vertinamam prekybos susitarimui su MERCOSUR, nepaisant Europos ūkininkų pasipriešinimo ir Prancūzijos nepritarimo.
Diplomatiniai šaltiniai naujienų agentūrai AFP nurodė, kad dauguma iš 27 ES valstybių parėmė susitarimą ambasadorių susitikime Briuselyje, ir tai atveria kelią jį pasirašyti Paragvajuje kitą savaitę.
Daugiau nei 25 metus kurtą susitarimą jo šalininkai laiko esminiu eksporto skatinimui, silpnėjančios žemyno ekonomikos palaikymui ir diplomatinių ryšių stiprinimui globalaus netikrumo laikais.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pasveikino ES šalių sprendimą pritarti bloko prekybos susitarimui su MERCOSUR ir pareiškė, jog tikisi „netrukus“ pasirašyti susitarimą.
„Šis istorinis prekybos susitarimas yra dar vienas įrodymas, kad Europa pati nustato savo kursą ir yra patikima partnerė“, – pažymėjo Komisijos pirmininkė ir patvirtino, kad vyks į Paragvajų pasirašyti susitarimo, tačiau konkrečios datos nenurodė.
Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva (Luisas Inasiju Lula da Silva) taip pat pasveikino šį ES sprendimą, kuris, anot jo, žymi „istorinę dieną daugiašališkumui“.
„Tarptautiniame augančio protekcionizmo ir vienašališkumo kontekste šis susitarimas yra balsas už tarptautinę prekybą kaip ekonomikos augimo variklį, kuris yra naudingas abiem blokams“, – parašė jis socialiniame tinkle „X“.
Susitarimą pasveikino ir Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas (Frydrichas Mercas).
„ES-MERCOSUR susitarimo patvirtinimas yra svarbus įvykis Europos prekybos politikoje ir svarbus mūsų strateginio suvereniteto bei gebėjimo veikti signalas“, – pareiškė F. Merzas.
Visgi Europos Komisija (EK) derybose dėl teksto nesugebėjo įtikinti visų Bendrijos narių priimti šio susitarimo.
Prancūzija, viena iš ES galiūnių, kurios politikai kritikuoja susitarimą kaip išpuolį prieš žemės ūkio sektorių, vadovavo nesėkmingam bandymui jį sužlugdyti.
Airija, Lenkija, Vengrija ir Austrija taip pat balsavo prieš susitarimą.
Tačiau to nepakako, kad susitarimas būtų užblokuotas, o Italija, kuri gruodį paprašė ir gavo paskutinės minutės balsavimo atidėjimą, palaikė šį paktą.
„Puiki žinia Europai“
Susitarimas sukurs didžiulę, daugiau nei 700 mln. žmonių rinką, padarydamas ją viena didžiausių laisvosios prekybos zonų pasaulyje.
Tai yra dalis platesnio siekio diversifikuoti prekybą, atsižvelgiant į JAV muitus. Šis susitarimas sujungs ES su Brazilija, Paragvajumi, Argentina ir Urugvajumi, panaikinant importo tarifus daugiau nei 90 proc. produktų.
Skelbiama, kad naujausias susitarimas ES įmonėms kasmet sutaupys 4 mlrd. eurų muitų ir palengvins transporto priemonių, mašinų, vynų bei stipriųjų gėrimų eksportą į Lotynų Ameriką.
Europos užsienio santykių tarybos analitinio centro atstovė Agathe Demarais (Agatė Demarais) sakė, kad tai padės Bendrijai sumažinti priklausomybę nuo Kinijos dėl svarbiausių žaliavų.
„ES-MERCOSUR prekybos susitarimo sudarymas yra puiki žinia Europos pasaulinei geopolitinei ir ekonominei įtakai“ – teigė ji.
A. Demairais pridūrė, kad ES susitarimas su MERCOSUR yra vienas iš geriausių Bendrijos atsakų į JAV muitus, augantį protekcionizmą ir prekybos įtampą su Kinija.
Susitarimą tvirtai palaikė Vokietija, Ispanija ir kai kurios kitos šalys. Jų teigimu, jis suteiks taip laukiamą impulsą jų pramonei, kurią slopina Kinijos konkurencija ir JAV muitai.
Tačiau Prancūzija ir kiti kritikai prieštaravo, baimindamiesi, kad jų ūkininkai nukentės dėl pigesnių prekių iš Brazilijos ir jos kaimynių, įskaitant mėsą, cukrų, ryžius, medų ir sojų pupeles.
Jei susitarimui nebūtų buvę pritarta, tai ko gero būtų reiškę negrįžtamą pabaigą. Praėjusį mėnesį Brazilija pagrasino, jog pasitrauks, jei ES dar atidėtų susitarimo pasirašymą.
„Skausmas ir nauda“
Pastaraisiais mėnesiais EK dėjo daug pastangų, kad nuramintų ūkininkus ir kitus skeptikus, tvirtindama, jog susitarimo privalumai nusveria trūkumus.
Ji pabrėžė, kad tikimasi, jog susitarimas padidins ES žemės ūkio ir maisto produktų eksportą į Pietų Ameriką 50 proc., iš dalies apsaugant daugiau nei 340 ikoniškų Europos produktų – nuo graikiškos fetos iki prancūziško šampano – nuo vietinių imitacijų.
Be to, ji parengė planus įsteigti 6,3 mlrd. eurų krizių fondą ir apsaugos priemones, jei smarkiai padidėtų importas.
Pastarosios buvo dar labiau sugriežtintos paskutinę minutę.
„Man atrodo, kad sukurta pusiausvyra yra tvari, ir tikiuosi, kad susitarimas atneš naudos daugelyje sričių, (...) ir, tikiuosi, visiems“, – penktadienį žurnalistams sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).
Vis dėlto Prancūzijos ūkininkai traktoriais įvažiavo į Paryžių, o belgų ūkininkai blokavo pagrindinius kelius, taip reikšdami pyktį dėl sutarties patvirtinimo.
„Yra daug skausmo. Yra daug pykčio“, – AFP sakė Judy Peeters (Džudi Pėters), Belgijos jaunųjų ūkininkų grupės atstovė, protestuodama greitkelyje į pietus nuo Briuselio.
Protestą surengė ir Lenkijos ūkininkai: Varšuvoje susirinko daugiau nei tūkstantis protestuotojų, kai kurie – su traktoriais.
Susitarimui dar reikės Europos Parlamento (EP) pritarimo.
Naujausi komentarai