Armėnijos parlamentas bus paleidžiamas: antrąkart neišrinko premjeru N. Pašiniano | KaunoDiena.lt

ARMĖNIJOS PARLAMENTAS BUS PALEIDŽIAMAS: ANTRĄKART NEIŠRINKO PREMJERU N. PAŠINIANO

Armėnijos parlamentas pirmadienį antrąkart neišrinko premjeru vienintelio kandidato Nikolo Pašiniano ir bus automatiškai paleistas, kaip numato šalies konstitucija, pranešė vienas naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas.

Pagrindinis šalies įstatymas numato, kad parlamentas paleidžiamas, jeigu per du balsavimus iš eilės neišrenka ministro pirmininko.

Pirmasis balsavimas įvyko gegužės 3-iąją.

Visgi deputatai tokiu atveju išsaugo įgaliojimus, kol bus išrinktas naujas parlamentas.

Balsavimas įvyko per specialų posėdį, kuriuo siekta inicijuoti parlamento paleidimą ir surengti pirmalaikius visuotinius rinkimus.

N. Pašinianas balandžio 25-ąją paskelbė apie savo atsistatydinimą, bet iki planuojamų pirmalaikių rinkimų, kurie rengiami siekiant pažaboti pernykščio karo su Azerbaidžanu įžiebtą politinę krizę, jis ir toliau vadovaus vyriausybei.

Premjerui paskelbus apie savo atsistatydinimą, atsistatydino visi jo ministrų kabineto nariai, kaip reikalaujama pagal Armėnijos įstatymus.

Pirmalaikių rinkimų datą paskelbs prezidentas, bet prognozuojama, kad jie įvyks birželio 20 dieną.

Atsistatydinti N. Pašinianas buvo raginamas nuo tada, kai lapkritį pasirašė tarpininkaujant Rusijai su Azerbaidžanu pasiektą ugnies nutraukimo susitarimą, kuris leido nutraukti šešias savaites trukusias kovas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės.

Žeminantis Armėnijos pralaimėjimas technologiškai pažangesnei Azerbaidžano kariuomenei neturtingoje buvusioje sovietinėje respublikoje, besiribojančioje su Turkija ir Iranu, pakurstė masinius protestus.

Daugiausia etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabachas atskilo nuo Azerbaidžano per karą dešimtojo praėjusio amžiaus pradžioje. Naujausios kovos dėl šio regiono kilo pernai rugsėjį, kuomet Azerbaidžanas sulaukė sąjungininkės Turkijos karinio palaikymo. Per konfliktą abiejose pusėse žuvo apie 6 tūkst. žmonių.

Susitarimą su Azerbaidžanu daugelis Armėnijoje laiko nacionaliniu pažeminimu. Pagal tą susitarimą Jerevanas perdavė dalį ginčytinų teritorijų Azerbaidžanui ir leido Rusijai dislokuoti taikdarius regionuose, kuriuos kontroliavo tris dešimtmečius.

N. Pašinianas tvirtina, jog dėl susitarimo, kuriuo buvo nutrauktas karas, priėmė teisingą sprendimą, antraip šalies pajėgos patirtų dar didesnių nuostolių. Jo teigimu, pirmalaikiai rinkimai yra geriausias būdas išeiti iš politinės aklavietės, kurioje šalis atsidūrė po karo.

Planą surengti pirmalaikius rinkimus jis paskelbė praėjusį mėnesį, ir įtakingi opozicijos nariai palankiai įvertino šį sprendimą.

Analitikai sako, jog N. Pašinianas po rinkimų greičiausiai išsaugos valdžią.

Jo partija „Pilietinis susitarimas“ „gali nesurinkti daugiau nei 50 proc. balsų, reikalingų naujai vyriausybei suformuoti, tačiau išsaugos daugumą parlamente koalicijoje“ su kitomis partijomis, naujienų agentūrai AFP pareiškė politinis analitikas Stepanas Grigorianas.

45 metų buvęs laikraščio redaktorius į valdžią atėjo 2018 metais ir Armėnijoje iš pradžių pakurstė optimizmo bangą.

Jis pradėjo kovą su kyšininkavimu, ėmėsi ryžtingų ekonominių reformų ir stengėsi nustumti į šalį korumpuotus oligarchus bei monopolijas.

Analitikai teigė, kad jo įgyvendinama politika padeda spartinti ekonomikos augimą, mažinti skurdą ir kurti dešimtis tūkstančių naujų darbo vietų.

Tačiau po to prasidėjo koronaviruso pandemija, sustabdžiusi ekonomikos atsigavimą, o vėliau kilo mūšiai su Azerbaidžanu dėl Kalnų Karabacho kontrolės.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS