Tokia išvada daroma ataskaitoje, kurią kartu parengė Europos tarptautinių santykių taryba (ECFR) ir Europos kultūrinis fondas (ECF). Joje teigiama, kad Briuselis ir Europos Sąjungos valstybių vadovai turi pripažinti šią realybę, o europiečiai yra nusiteikę ryžtingai kovoti už Europos idėją, praneša „The Guardian“.

Ataskaitoje rašoma, kad D. Trumpas aktyviai siekia kištis į rinkimus Europoje, pakeisti transatlantinius santykius, kad jie remtųsi konservatyviomis vertybėmis, ir suvienyti Europos dešiniųjų pažiūrų populistus žodžio laisvės tema.

Dokumente sakoma, kad ES lyderių nesutarimai, dvejonės ir „pagyrų, raminimo ir dėmesio nukreipimo“ metodai bendraujant su D. Trumpu tik skatina tokį jo elgesį.

Europos pozicija lyginama su pagrindiniu personažu iš filmo „Trumeno šou“ (angl. „The Truman Show), kuris galiausiai supranta gyvenantis TV seriale, kurio vienintelis prioritetas yra geri reitingai, bet jis turi nuspręsti, ar išsilaisvinti iš vienintelės jam žinomos patogios realybės.

Ataskaitoje teigiama, kad ES lyderiai skiria per daug energijos reakcijoms į krizes, kurių scenarijų kuria  D. Trumpas ir jo sąjungininkai Europoje: Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas, Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ar Slovakijos premjeras Robertas Fico. O šios krizės apima grasinimus importo muitais, kivirčus dėl žodžio laisvės, išlaidas gynybai ir gąsdinimus migrantais.

ECFR analitikas Pawelas Zerka teigia, kad Europa yra D. Trumpo kultūrinio karo taikinys. Jis primena, kad 2025 metų vasarį JAV viceprezidentas JD Vance‘as apkaltino Europą neva tolstant nuo pamatinių vertybių, kurių laikosi JAV, o tada kultūrinis karas ir buvo atvirai paskelbtas.

Pasak analitiko, JD Vance‘o kalba Miuncheno saugumo konferencijoje atskleidė Vašingtono siekį kištis į rinkimus, vaizduoti JAV santykius su ES per neva skirtingų vertybių prizmę ir raginti MAGA ideologija besivadovaujančias Europos partijas vienytis po žodžio laisvės vėliava.

Jis pastebi, kad D. Trumpas neįtraukia Europos lyderių į derybas dėl taikos Ukrainoje ir elgiasi su ES kaip su klientu, iš kurio galima prievarta išsireikalauti pinigų. Tuo metu D. Trumpo šalininkai padeda jam vaizduoti pagrindines ES partijas kaip civilizacijos priešus.

Ataskaitoje minimas Lenkijos pavyzdys kaip D. Trumpas bando „perkelti ideologinį Europos politikos svorio centrą“. Baltuosiuose rūmuose jis priėmė nacionalistą kandidatą į prezidentus Karolį Nawrockį ir išsakė jam paramą socialinėje žiniasklaidoje.

Taip pat nurodoma, kad JAV valstybės departamento atstovas Samuelis Samsonas kreipėsi į „civilizacinius sąjungininkus Europoje“, kur, jo teigimu, klesti „skaitmeninė cenzūra, masinės migracija, religijos laisvės suvaržymai ir kiti išpuoliai prieš demokratinę savivaldą“.

Pasak P. Zerka‘os, kultūrinis karas pateikiamas dviem lygmenimis: kaip ideologinis konfliktas dėl vertybių, kuriomis paremta Europos politika, ir kaip „kova už Europos orumą, patikimumą ir nepriklausomos veikėjos pasaulinėje arenoje tapatybę“.

„Šie du procesai taip persipina, kad tampa vienu naratyvu. Tačiau atėjo laikas europiečiams palikti šią dirbtinę realybę ir tapti pagrindiniais veikėjais – ne dekoracijomis – savo pačių spektaklyje“, – sako P. Zerka.

Pasak jo, Briuselis ir ES valstybės privalo pripažinti, kad dalyvauja kultūriniame kare, kad Europa yra šio karo taikinys ir veikti atitinkamai. Tačiau tai nereiškia, kad Europa turėtų kiekviename žingsnyje provokuoti D. Trumpą, nes kartais tiesiog reikia išlošti laiko.

Vis dėlto P. Zerka mano, kad pasitelkdama savo stipriąsias puses ES gali „klestėti, o ne kentėti tokioje pasaulio tvarkoje, kurios destabilizavimą paspartino JAV prezidentas“.

Ataskaitoje sakoma, kad Europos lyderiams palankios sąlygos pasitraukti iš D. Trumpo „filmavimo aikštelės“. Žmonių nuomonių apklausos rodo, kad priklausomumo Europai pojūtis yra stiprus, t. y. jausmas, kad europiečiai priklauso bendrai erdvei, kad juos sieja bendra ateities vizija ir bendros vertybės.

„The Guardian“ cituojami „Eurobarometro“ duomenys rodo, kad piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga yra didžiausias nuo 2007 metų ir išaugo 12-oje šalių – labiausiai Švedijoje, Prancūzijoje, Danijoje ir Portugalijoje – nuo tada, kai D. Trumpas sugrįžo į Baltuosius rūmus. Dauguma gyventojų beveik visose valstybėse narėse jaučią saitą su ES.

Šiuo metu beveik jokios partijos nenori, kad jų šalys pasitrauktų iš ES. Dauguma piliečių visose šalyse (išskyrus Rumuniją, Lenkiją ir Čekiją) teigia, kad ES vaidmuo ginant Europos gyventojus nuo pasaulinių krizių ir grėsmių saugumui turi tapti svarbesnis.

Gegužės mėnesį ECFR atlikta gyventojų nuomonės apklausa taip pat atskleidė, kad žmonės pritaria didesnėms gynybos išlaidoms Europoje ir karinei autonomijai nuo JAV. Taip pat jaučiamas augantis jausmas, kad Europa ir JAV atstovauja „du skirtingus demokratijos modelius“.

Nors toks požiūris nėra visur vienodas, tačiau P. Zerka mano, kad nei viena ES valstybė neišvengs kultūrinio karo poveikio. Jis ragina net euroskeptikus lyderius suvokti, kad ES yra „vienintelė sistema, kurioje jie gali apginti nacionalinį suverenitetą ir klestėjimą“.

Valstybių lyderiai turėtų atsisakyti pataikavimo D. Trumpui strategijos, net jeigu tai didina įtampą tarp transatlantinių partnerių, o Europos Komisija privalo būti drąsi ir naudotis tokiomis priemonėmis kaip Skaitmeninių paslaugų aktas ir prekyba.

„The Guardian“ cituojamas Europos kultūrinio fondo atstovas Andre Wilkensas sako, kad Europos lyderiai turi kuo greičiau suprasti, jog priklausomumo Europai pojūtis nėra abstrakti utopija, o realūs jausmai Europai ir europiečiai pasirengę už tai kovoti.