Azerbaidžano valdančioji partija sekmadienį vykusiuose parlamento rinkimuose, kuriuos boikotavo didžiosios opozicinės jėgos, užsitikrino aiškią daugumą, įtvirtindama autoritarinio šalies prezidento Ilhamo Aliyevo (Ilchamo Alijevo) valdžią, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus.

Centrinė rinkimų komisija pranešė, kad remiantis duomenimis, gautais apdorojus 91 proc. balsalapių, I.Aliyevo partija „Yeni Azərbaycan“ („Naujasis Azerbaidžanas“) iškovojo mažiausiai 69 mandatus 125 vietų parlamente.

Tarptautinės teisių gynimo grupės kritikavo šiuos rinkimus, vadino juos šališkais ir kaltino vyriausybę siuntus į kalėjimą politinius oponentus dėl suklastotų kaltinimų, taip apribojant jų partijų galimybes dalyvauti rinkimų kampanijoje.

Nė vieni rinkimai, kurie Azerbaidžane įvyko nuo 2003 metų, kai į valdžią atėjo I.Aliyevas, nebuvo tarptautinių stebėtojų pripažinti laisvais ir teisingais.

Opozicinės partijos „Müsavat“ („Lygybė“) lyderis Isa Gambaras naujienų agentūrai AFP sakė, kad I.Aliyevo partijos pergalė buvo iš anksto aiški, nes rinkimuose nedalyvavo rimti opozicijos kandidatai ir būta daugybės pažeidimų.

Jis pasmerkė „nesuskaičiuojamą daugybę rinkimų klastojimo atvejų, įskaitant balsavimą kelis kartus ir neteisėtus stebėtojų darbo suvaržymus“.

Rinkimų komisija nurodė, kad balsavime dalyvavo 55,7 proc. rinkėjų.

Šios griežtai kontroliuojamos Kaukazo valstybės pagrindinės opozicinės partijos, tarp jų Nacionalinė demokratinių jėgų taryba (NCDF), „Müsavat“ ir Azerbaidžano demokratų partija, sekmadienio rinkimus pasmerkė kaip „imitaciją“ ir atsisakė juose dalyvauti.

Dar viena opozicinė partija - „Respublikoniškoji alternatyva“ (ReAl) - pareiškė, jog nepripažins balsavimo rezultatų.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija (ESBO) nepasiuntė stebėtojų į šiuos rinkimus dėl „suvaržymų“, kuriuos jos stebėjimo misijai įvedė Azerbaidžano valdžia. Ji taip pat pasmerkė valdžios taikomas griežtas priemones prieš „nepriklausomus ir kritiškus balsus“.

I.Aliyevas sekmadienį sukritikavo šį ESBO žingsnį, pavadinęs jį „nepriimtinu“.

Įkalinti oponentai

Šioje 9,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje bet koks viešas visuomenės nepasitenkinimo demonstravimas arba politinis nepaklusnumas paprastai sulaukia griežto vyriausybės atsako.

Žmogaus teisių grupės sako, kad vyriausybė ypač griežtai persekiojo oponentus po to, kai I.Aliyevas 2013 metais buvo perrinktas trečiai kadencijai, pratęsdamas dešimtmečius besitęsiantį jo šeimos valdymą toje energetikos išteklių turtingoje valstybėje prie Kaspijos jūros.

Nevyriausybinės organizacijos „Human Rights Watch“ (HRW) ir „Amnesty International“ pasmerkė valdžios sistemingą puolimą prieš oponentus artėjant sekmadienį įvykusiems rinkimams.

„Mažiausiai 20 žmonių dabar yra įkalinti šalyje vien dėl to, kad metė iššūkį vyriausybės politikai“, – sakoma Londone įsikūrusios „Amnesty International“ pranešime.

Tuo tarpu HRW kaltino Azerbaidžano valdžią naudojant išgalvotus kaltinimus dėl narkotikų arba ginklų laikymo, mokesčių vengimo arba netgi valstybės išdavystės kaip dingstį įkalinti politikos aktyvistus bei Baku kursui nepritariančius žurnalistus.

I.Aliyevas perėmė valdžią 2003 metais, mirus jo tėvui Heydarui Aliyevui (Heidarui Alijevui) – buvusiam Sovietų Sąjungos KGB karininkui ir komunistinių laikų lyderiui, kuris geležiniu kumščiu vadovavo nepriklausomu tapusiam Azerbaidžanui nuo 1993 metų.

Ši musulmoniška valstybė, įsiterpusi tarp Irano ir Rusijos, laikoma ypač svarbia Vakarų šalių pastangose sumažinti Europos priklausomybę nuo Maskvos eksportuojamos naftos ir dujų.

Azerbaidžanui, kurio ekonomika yra labai priklausoma nuo energetikos išteklių eksporto, skaudžiai atsiliepė naftos ir dujų kainų sumažėjimas bei pasaulinė ekonomikos krizė. Šių metų vasario pabaigoje Baku devalvavo šalies valiutą – manatą – 34 proc. JAV dolerio atžvilgiu.

Daugiau negu 700 kandidatų, atstovaujančių 13 partijų ir vienam blokui, pretendavo patekti į parlamentą – Mili Madžlisį – penkerių metų kadencijai.

Į rinkėjų sąrašus buvo įtraukti daugiau negu 5,9 mln. azerbaidžaniečių.