Buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas atsargos generolas leitenantas Benas Hodgesas (Benas Hodžesas) sako, kad vasarą Vilniuje vykęs NATO viršūnių susitikimas tapo pražiopsota galimybe dėl Ukrainos narystės.

„Aš manau, kad NATO viršūnių susitikimas Vilniuje tapo pražiopsota galimybe. Ir pagrindine kliūtimi tapo Jungtinės Amerikos Valstijos. Jos sutrukdė Aljansui pasiūlyti Ukrainai tapti NATO nare. Kaip žinote, tarp kvietimo ir priėmimo yra skirtumas. Mes galėjome formaliai pakviesti Ukrainą įstoti į NATO, nenubrėždami tikslių sąlygų, kada tas priėmimas prasidės. Tai būtų tapę aiškia žinute Rusijai, kad ji negali rinktis, negali spręsti, ką darys kitos šalys. Tai taip pat būtų tapę žinute Europai ir Ukrainai. Bet, deja, tokia galimybė buvo pražiopsota“, – LRT laidoje „Dienos tema“ penktadienį sakė B. Hodgesas.

Tačiau jis sakė nemanantis, kad kitų metų susitikime Vašingtone viskas klostytis kaip nors kitaip, Aljansas vis dar nenori pateikti formalaus kvietimo Ukrainai įstoti į NATO.

„Mano nuomone, tai yra strateginė klaida. Šiandien mes turime galimybę padėti Ukrainai nugalėti Rusiją, o tai yra galimybė užtikrinti saugų rytojų ateinančioms kartoms Europoje. Bet dėl nerimo, dėl baimės, dėl vaizduotės trūkumo mes galime pražiopsoti tokią galimybę ir per ateinančius metus toliau turėsime bendrauti su tokia Rusija, kokią matome šiandien“, – sakė B. Hodgesas.

Ukrainos kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas neseniai interviu „The Economist“ pareiškė, kad karas atsidūrė aklavietėje, tampa poziciniu, o tai palanku Maskvai, nes leis jai atkurti pajėgumus.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė apie naują 425 mln. JAV dolerių (397 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, į kurį įtraukta priešlėktuvinės gynybos ir artilerijos šaudmenų bei prieštankinių ginklų, skirtų padėti Ukrainai kovoti su Rusijos invazija.

Ši įranga kartu su, be kita ko, šaulių ginklų šaudmenimis ir griovimo amunicija, yra dalis 125 mln. JAV dolerių (116,8 mln. eurų) vertės įrangos, kuri bus tiekiama iš JAV turimų karinių atsargų.

Į paketą taip pat įtraukta 300 mln. JAV dolerių (280 mln. eurų) vertės lazeriu valdoma amunicija, skirta kovai su bepiločiais orlaiviais, kuri bus finansuojama pagal Ukrainos saugumo paramos iniciatyvą (USAI).

Jungtinės Valstijos yra bene didžiausia saugumo srities paramos Ukrainai teikėja – nuo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą 2022 metų vasarį, JAV jos skyrė už daugiau kaip 44,2 mlrd. JAV dolerių (41,3 mlrd. eurų).

Tačiau kai kurie griežtosios linijos respublikonai nepritaria tolesnei paramai Kyjivui, todėl dėl Amerikos pagalbos Ukrainai ateities kyla abejonių.