BALTARUSIJOS PREZIDENTAS A. LUKAŠENKA ATVYKO STEBĖTI KARINIŲ PRATYBŲ PRIE GARDINO

Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašanka šeštadienį atvyko stebėti karinių pratybų netoli Gardino esančiame poligone, šalyje tvyrant didelei įtampai po anksčiau šį mėnesį įvykusių ginčijamų valstybės vadovo rinkimų, pranešė valstybinė žiniasklaida.

Valstybės vadovui bus pranešta apie kompleksinių taktinių mokymų dalyvaujant jungtinei (pajėgų) grupei Gardino taktiniame ruože tikslus“, – sakoma naujienų agentūros BelTA pranešime.

Nurodoma, kad per 6-osios atskirosios gvardijos mechanizuotosios brigados pratybas A. Lukašenka planuoja aplankyti 52-ojo tankų bataliono susitelkimo vietą, raketų diviziono vadavietę ir salvinės raketų ugnies sistemų divizioną.

Baltarusiją šiuo metu yra apėmusi gili politinė krizė, besitęsianti nuo rugpjūčio 9-ąją įvykusių prezidento rinkimų, kurių triuškinamu nugalėtuoju oficialiai buvo paskelbtas nuo 1994 metų šaliai vadovaujantis autoritarinis lyderis A. Lukašenka. Opozicija ir Vakarų šalys šiuos rinkimus laiko suklastotais.

Penktadienį A. Lukašenka pareiškė, kad šaliai iškilo karinės intervencijos per vakarinę sieną grėsmė, siekiant „atkirsti“ Gardino apskritį.

„Nes jos (Vakarų šalys) išsikėlė tikslą visų pirma atkirsti šią teritoriją – Gardino. Jau ir Lenkijos vėliavas neseniai iškėlė“, – prezidento žodžius citavo BelTA.

„Šiuo metu tėvynei iškilęs pavojus. Negalime juokauti. Juolab kad tai ne silpnos pajėgos – NATO. Todėl perspėjau Rusijos prezidentą apie Baltarusijoje besiklostančią padėtį. Mes visiškai vienas kitą suprantame; turime atitinkamą sutartį KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties) ir sąjunginės valstybės pagrindu“, – aiškino A. Lukašenka.

„Grėsmės nekelia“

Lietuvos krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis anksčiau šią savaitę sakė, kad į šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas reikia reaguoti ramiai, jos grėsmės nekelia.

„Iš esmės situacija tokia, kad būtų tiesioginė karinė grėsmė, tai yra puolamosios pajėgos, tikrai to nematome. O kaip mes turime reaguoti? Manau, kad ramiai, kadangi eskalaciniai veiksmai iš Baltarusijos pusės nukreipti į vidų, į propagandines žinutes. Matyt, kad jie tik ir lauktų mūsų atsako“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė ministras.

„Nėra tokių grėsmių, kad reikėtų kaip nors specifiškai reaguoti karine prasme“, – teigė jis.

Ministras atkreipė dėmesį, kad šalia Gardino prasidėjusios karinės pratybos – planuotos, tik buvo paankstintos.

Be to, šalia Gardino esantis Gožos poligonas yra mokymuose dalyvaujančių karinių pajėgų pratybų vieta.

„Pagrindinė pratybų vieta yra Gožos poligonas, tai visiškai arti Lietuvos sienos, grubiai tariant tarp Druskininkų ir Varėnos. Ten koncentruojasi didžioji dalis pratybų, kai kurie pajėgumai yra Astravo rajone, ten, kur nėra karinio poligono. Ten daugiausia koncentruojamasi į oro gynybą ir poreikį ginti Astravą“, – sakė R. Karoblis.

Baltarusijoje vykstant masiniams protestams prieš A. Lukašenkos režimą, šis sekmadienį perspėjo apie NATO grėsmę, o Gynybos ministerija pranešė, pradedanti ruoštis karinėms pratyboms greta Lietuvos sienos.

„Spalvotosios revoliucijos“

Lankydamasis poligone A. Lukašenka tvirtino, kad šalyje realizuojamas „spalvotosios revoliucijos“ scenarijus, tačiau taip pat pasitelkiamas „išorinis veiksnys“.

„Viskas aišku. Kaip ir manėme, viskas vyksta pagal spalvotųjų revoliucijų planą, aštrinant šalyje vidaus politikos padėtį. Situacijos originalumas ir ypatumas – kad įtrauktas išorinis veiksnys, kas būna ne visada. Paprastai jie eskaluoja [padėtį] viduje, nuverčia esamą valdžią. Tačiau kadangi mūsų valdžia tebėra – smarkiai priešinasi, įtraukė išorinį faktorių“, – prezidento žodžius citavo BelTA.

A. Lukašenka pavedė gynybos ministrui ir Vakarų operatyvinės vadovybės viršininkui dėti visas pastangas, kad „visų pirma būtų apgintas vakarų Baltarusijos perlas, kurio centras – Gardinas“.

Jis pridūrė, kad tai turi būti daroma „naudojant pačias griežčiausias priemones mūsų šalies teritoriniam vientisumui ginti“.

Autoritarinis lyderis tvirtino, kad Vakarų šalys, veikdamos per NATO, demonstruoja karinį palaikymą Baltarusijos „alternatyviam prezidentui“.

„Matote, kad jie jau tempia čia „alternatyvų prezidentą“ – daro tai rimtai, nes žeriami Vakarų valstybių pareiškimai apie finansavimą, palaikymą. Karinis palaikymas – akivaizdus: NATO pajėgos perkeliamos prie sienų. Jie viską stumia, kad čionai atvilktų kažkokį naują prezidentą. Jis kreipiasi į Vakarų valstybes, šiuo atveju – NATO, kad būtų apginti gyventojai. Jeigu jie įves pajėgas – Baltarusijai bus galima pastatyti kryžių“, – kalbėjo A. Lukašenka.

Opozicijos pagrindinė kandidatė Sviatlana Cichanouskaja, šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą, penktadienį Vilniuje surengė naujienų agentūros BNS organizuotą spaudos konferenciją, per kurią sakė, kad Baltarusijoje būtina surengti naujus prezidento rinkimus, valdžia privalo išgirsti savo tautą, o kitos valstybės negali kištis į jos reikalus.

„Labai viliuosi ir tikiu, kad vadovybė išgirs savo tautą. Kadangi mums visuomet buvo sakoma, jog prezidentas myli savo šalį ir savo tautą, o tai, ką jis dabar mato, jam aiškiai leidžia suprasti, jog žmonės nori permainų. Labai tikiuosi, kad sveikas protas nugalės ir tauta bus išgirsta, bus pradėtas dialogas ir įvyks nauji, skaidrūs rinkimai“, – kalbėjo S. Cichanouskaja.

A. Lukašenka savo ruožtu pareiškė, kad oponentai nori išsklaidyti Baltarusijos karines ir teisėsaugos pajėgas, nukreipti jų dėmesį nuo padėties šalies viduje ir didinti įtampą prie valstybės sienų. Jis pridūrė, kad tuo pačiu skatinamos baltarusių „protesto nuotaikos“ ir „banditizmas“.

Vakarų šalių raginimus deeskaluoti padėtį ir nenaudoti smurto prieš taikias demonstracijas A. Lukašenka vadino „tiesioginiu kišimusi į Baltarusijos reikalus“.

„Kalba eina apie finansavimą, mūsų tempimą į derybas su ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija). Suprantama, kam jie visa tai daro“, – kalbėjo jis.