JAV ruošiasi padidinti karinę paramą Lenkijai ir Baltijos šalims

Jungtinės Valstijos planuoja sustiprinti bendradarbiavimą su Lenkija ir Baltijos šalimis, siekdamos pademonstruoti paramą savo sąjungininkėms po Rusijos intervencijos į Ukrainą, trečiadienį pranešė Pentagono vadovas Chuckas Hagelis.

„Šį rytą Gynybos departamentas imasi priemonių mūsų sąjungininkams paremti“, tai bus ir išplėstinės aviacijos pratybos Lenkijoje, ir JAV vaidmens NATO patruliavimo misijoje virš Baltijos valstybių sustiprinimas, sakė Ch.Hagelis įstatymų leidėjams.

Ch.Hagelis taip pat sakė, kad NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as planuoja tartis su Vidurio ir Rytų Europos gynybos vadais.

„Pats laikas vadovauti išmintingai, stabiliai ir tvirtai“, – sakė Ch.Hagelis Senato ginkluotųjų pajėgų komitete.

„Laikas mums visiems stoti už ukrainiečius ir palaikyti jų teritorinį vientisumą ir suverenitetą, ir jų teisę turėti vyriausybę, kuri atitiktų savo žmonių siekius“, – kalbėjo jis.

Tame pačiame posėdyje JAV aukščiausio rango kariškis generolas Martinas Dempsey pareiškė, kad anksčiau trečiadienį jis kalbėjosi su savo kolega Rusijos generolu Valerijumi Gerasimovu ir paragino „susilaikyti“.

„Aš jam paaiškinau, kokiu mastu pasaulyje atmetama teritorinė Rusijos agresija. Aš raginau jį susilaikyti artimiausiomis dienomis, kad liktų erdvės diplomatiniam sprendimui“, – sakė generolas.

M.Dempsey, kuris yra JAV jungtinio štabų komiteto pirmininkas, dar pasakė kalbėjęsis su Baltijos šalių, taip pat Vidurio ir Rytų karo vadais.

„Suprantama, jie yra susirūpinę. Jie nori iš mūsų savo saugumo užtikrinimo“, – pažymėjo M.Dempsey.

„Per tuos pokalbius mes įsipareigojome plėtoti galimybes, kad pateiktume tuos užtikrinimus ir atgrasintume Rusiją nuo tolesnės agresijos“, – pridūrė generolas.

Lenkijos, Čekijos, Vengrijos ir Slovakijos vadovai antradienį sakė esą „sukrėsti“ Rusijos veiksmų Ukrainoje ir palygino šiuos veiksmus su Sovietų invazijomis į jų šalis per šaltąjį karą.

Šią savaitę NATO surengė skubių posėdžių, Lenkijai pareikalavus pasikonsultuoti dėl „4-ojo straipsnio“, kai Ukrainoje vyksta krizė, prorusiškos jėgos de facto kontroliuoja visą Krymo pusiasalį.

Pagal Šiaurės aljanso sutarties 4-ąjį straipsnį bet kuri NATO narė gali reikalauti konsultacijų, jeigu, jų nuomone, gresia pavojus jų teritoriniam vientisumui, politinei nepriklausomybei ar saugumui.

Jungtinės Valstijos yra dislokavusios maždaug 10 savo karo lakūnų Lenkijoje, kur jie dalyvauja kariuomenės apmokymuose, o NATO jau dešimt metų patruliuoja oro erdvėje virš Estijos, Latvijos ir Lietuvos.

Oro patruliai kas keturi mėnesiai keičiasi; šiuo metu Baltijos šalių erdvę kontroliuoja amerikiečių lakūnai, perėmę šią atsakomybę iš belgų.

Protestuodamos dėl įvykių Ukrainoje, Jungtinės Valstijos šiuo metu yra įšaldžiusios karinį bendradarbiavimą su Rusija – atšauktos planuotos pratybos, mokymai ir mainai. 

Parems ir Ukrainą, o Rusijai pagrūmojo

NATO stiprina sąveiką su Ukraina ir tuo pat metu peržiūri „ištisą bendradarbiavimo diapazoną“ santykiuose su Rusija.

Kalbėdamas po derybų su Maskvos ambasadoriumi NATO, A.F.Rasmussenas sakė, kad „peržiūrimas ištisas NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazonas“, įskaitant bendros misijos likviduojant Sirijos cheminius ginklus sustabdymą.

Tuo tarp metu NATO „stiprins mūsų partnerystę ir bendradarbiavimą su Ukraina siekiant paremti demokratines reformas“.

Aljansas didins sąveiką su Ukrainos lyderiais – tiek civiline valdžia, tiek kariuomene, bei padės sustiprėti jos armijai, be kita ko, rengiant daugiau bendrų mokymų ir pratybų.

A.F.Rasmussenas sakė, kad situacija Ukrainoje „turi rimtų implikacijų saugumui bei stabilumui“ regione, ir kad Rusija „toliau pažeidžia“ Ukrainos suverenitetą ir teritorinį vientisumą.

Reaguodamas į tai, 28 valstybių aljansas sustabdys savo pirmą bendrą misiją su Rusija – JAV laivo „Cape Ray“, kuriame bus naikinami Sirijos cheminiai ginklai, palydą.

Nepaisant to ginklų likvidavimo operacija bus tęsiama, pabrėžė jis. NATO taip pat nusprendė „kol kas“ neberengti su Rusija žemesnio rango civilių ir karinių pareigūnų

NATO taip pat priėmė sprendimą „kol kas“ neberengti su Rusija civilių ir karinių kadrinių pareigūnų susitikimų.

„Peržiūrime ištisą NATO ir Rusijos bendradarbiavimo diapazoną. NATO šalių užsienio reikalų ministrai sprendimus šiuo klausimu priims balandžio pradžioje“, – sakė A.F.Rasmussenas.

„Šie žingsniai yra aiški žinia: Rusijos veiksmai turi pasekmes“, – pabrėžė jis.

Tačiau NATO palieka atviras duris politiniam dialogui – todėl bus toliau rengiami ambasadorių susitikimai NATO ir Rusijos Taryboje, vienas kurių įvyko trečiadienį, sakė A.F.Rasmussenas.