Estija, Latvija ir Lietuvoje iškvietė rusų diplomatus, kad pareikštų pasipiktinimą ir pareikalautų pasiaiškinti dėl pastaruoju metu Rusijos paskelbto ieškomų asmenų sąrašo, kuriame – aukšto rango Baltijos šalių pareigūnai, tarp jų ir Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.

Rusijos ieškomų asmenų sąraše yra ir K. Kallas kanceliarijos vadovas Taimaras Peterkopas. Manoma, kad sąrašas tėra simbolinis, nes nė vienas iš jame esančių politikų artimiausiu metu Rusijoje lankytis neplanuoja.

Rusų valdžia kaltina Baltijos šalių pareigūnus nugriovus paminklus sovietų kariams.

Po to, kai Rusija užpuolė Ukrainą, keletas sovietmečio monumentų buvo nugriauta ir Lietuvoje bei Latvijoje.

Ir Estija, ir Latvija, ir Lietuva kadaise priklausė Sovietų Sąjungai, tačiau, Šaltajam karui pasibaigus, 1990 m. ir 1991 m. atsiskyrė ir paskelbė nepriklausomybę.

Estijos valdžios pareigūnai trečiadienį įvykusiame susitikime pareiškė pasipiktinimą Rusijos sprendimu ir pareikalavo rašytinio pasiaiškinimo, pranešė Estijos užsienio reikalų ministerija.

Rusijos diplomatui buvo pasakyta, kad Maskvos veiksmai pageidaujamo poveikio Estijos politikai neturės ir kad šalis toliau tvirtai rems Ukrainą, pridūrė ministerija.

Be K. Kallas, sąraše taip pat yra daugiau nei 80 Latvijos pareigūnų bei Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys.

Latvija į savo užsienio reikalų ministeriją taip pat iškvietė Rusijos reikalų patikėtinį, kad pareikštų griežtą protestą ir pasmerktų Rusijos mėginimus išplėsti savo nacionalinę jurisdikciją už savo sienų ir taikyti ją Latvijoje.

Tuo tarpu Lietuva iškvietė rusų diplomatus, kad pareikalautų Rusijos ambasados „nedelsiant nutraukti politiškai motyvuotą Lietuvos piliečių persekiojimą“.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Rusijos veiksmai prieštarauja plačiai pripažintoms tarptautinės teisės normoms.