„Tikrai manau, kad tai teikia vilties. Tikrai tikiuosi, kad planas bus visiškai priimtas, visiškai patvirtintas ir visiškai įgyvendintas“, – sakė A. Blinkenas.

„Tai iš esmės yra planas, kuris buvo kuriamas daugelį mėnesių ir daugiau ar mažiau (buvo) paliktas stalčiuje būsimai administracijai, ir aš labai, labai džiaugiuosi, kad ji jį prisiminė“, – dalyvaudamas buvusio federalinio prokuroro Preeto Bharoro tinklalaidėje sakė jis.

Tačiau jis taip pat pripažino, kad planas yra susijęs ir su tam tikra rizika, įskaitant tai, kad Izraeliui bus leidžiama pačiam nuspręsti, kada pagal situaciją jis galės visiškai pasitraukti iš Gazos Ruožo.

„Yra keletas spragų, pro kurias panorėjęs galėtum sunkvežimiu pravažiuoti“, – kalbėdamas apie Izraelį sakė A. Blinkenas.

Po 2023 m. spalio 7 d. „Hamas“ išpuolio prieš Izraelį A. Blinkenas tuziną kartų vyko į Artimuosius Rytus ir, Izraeliui be atvangos tęsiant atsakomąjį puolimą, galiausiai stengėsi priversti abi puses susitarti dėl paliaubų.

Sausio 19 d., paskutinę J. Bideno darbo dieną, Izraelis ir „Hamas“ galiausiai susitarė dėl paliaubų, o diplomatines pastangas palaikė jau naujasis D. Trumpo paskirtas pasiuntinys.

Tačiau kovą Izraelis vėl pradėjo plataus masto karines operacijas Gazos Ruože ir neleido į šią teritoriją įvežti jokio maisto, todėl susidarė siaubingos humanitarinės sąlygos, dėl kurių Jungtinės Tautos dalyje nusiaubto Gazos Ruožo paskelbė badą.

Šiam planui pirmadienį Baltuosiuose rūmuose pritarė ir D. Trumpas, ir Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu, perspėdami „Hamas“ dėl griežtų pasekmių, jei ši su juo nesutiks.

Pasiūlymą pasveikino ir kitos didžiosios pasaulio valstybės, įskaitant arabų ir musulmonų šalis, tačiau kai kurie naujienų agentūros AFP kalbinti Gazos Ruožo gyventojai teigė, kad jis sunkiai įgyvendinamas, mat jame reikalaujama, kad „Hamas“ nusiginkluotų.