JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) pirmadienį paragino Armėniją ir Azerbaidžaną susitarti dėl ilgalaikės taikos, pirmą kartą po praėjusią savaitę vykusių kruvinų pasienio susirėmimų susitikęs su šių šalių vyriausiaisiais diplomatais.

A. Blinkenas su armėnų užsienio reikalų ministru Araratu Mirzojanu ir azerbaidžaniečių diplomatijos vadovu Jeyhunu Bayramovu (Džeichunu Bajramovu) derėjosi viešbutyje Niujorke prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos sesiją.

Valstybės sekretorius pasidžiaugė, kad jau kelias dienas abiejų Kaukazo valstybių pasienyje nebuvo jokio smurto.

„Stiprus, tvarus diplomatinis bendradarbiavimas yra geriausias kelias visiems“, – kalbėjo A. Blinkenas.

„Yra kelias į ilgalaikę taiką, kuri leistų išspręsti nesutarimus“, – pabrėžė jis.

Armėnijos nacionalinio saugumo taryba pirmadienį pranešė, kad praėjusios savaitės kovų aukų skaičius išaugo nuo 136 iki 207, taigi, iš viso abiejose pusėse žuvo 286 žmonės.

Praėjusią savaitę įsiplieskę susirėmimai buvo didžiausi nuo 2020 metų karo ir sukėlė pavojų besiformuojančiam taikos procesui tarp nesutaikomų priešininkių.

Tarp armėnų aukų yra du civiliai, pranešė Saugumo taryba.

„Du civiliai dingo, 293 kariai ir trys civiliai buvo sužeisti, 20 karių pateko į nelaisvę“, – priduriama pranešime.

Baku pranešė apie 79 žuvusius savo karius.

Jerevane apsilankiusi JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) sekmadienį apkaltino Baku „neteisėtais“ išpuoliais prieš Armėniją ir pasmerkė „pasikėsinimą į šalies suverenitetą“.

Vašingtonas stiprina ryšius su Jerevanu, kurio tradicinė sąjungininkė Maskva yra sutelkusi dėmesį į beveik prieš septynis mėnesius pradėtą savo karą Ukrainoje.

Rusija palaiko glaudžius ryšius tiek su Baku, tiek su Jerevanu. Pagal saugumo paktą ji privalo įsikišti, jei Armėnija būtų užpulta, tačiau, nepaisant Jerevano prašymo, neskubėjo padėti.

Armėnija ir Azerbaidžanas dėl Kalnų Karabacho kariavo du karus – 10-ajame dešimtmetyje ir 2020-aisiais.

Per šešias 2020 metų karo savaites žuvo daugiau kaip 6,5 tūkst. abiejų šalių karių. Karas baigėsi tarpininkaujant Rusijai paskelbtomis paliaubomis.

Pagal susitarimą Armėnija atidavė Azerbaidžanui nemažai jos ne vieną dešimtmetį kontroliuotų teritorijų, o Rusija dislokavo maždaug 2 tūkst. taikdarių paliauboms prižiūrėti.

Kalnų Karabacho armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai. Po šio žingsnio įsiplieskęs karas pareikalavo apie 30 tūkst. gyvybių ir privertė palikti namus daugybę žmonių.