Jungtinių Tautų (JT) karo nusikaltimų tribunolas skyrė griežtas laisvės atėmimo bausmes šešiems buvusiems Bosnijos kroatų pajėgų lyderiams už žudynes, prievartavimus ir musulmonų deportavimą iš Bosnijos per atsiskyrimą nuo Jugoslavijos dešimtajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje.

Pagrindiniam kaltinamajam Jadranko Prličiui (Jadrankai Prličiui) teismas skyrė 25 metų nelaisvės bausmę. Jis buvo per 1992-1995 metų etninį konfliktą pietų Bosnijoje atsiradusios Kroatų Herceg Bosnos Respublikos, kurios nepripažino tarptautinė bendruomenė, premjeras.

Kitiems penkiems kaltinamiesiems, tarp kurių buvo šios respublikos vidaus reikalų ministras ir du aukšto rango kariuomenės vadai, teismas skyrė nuo 10 iki 20 metų laisvės atėmimo bausmes.

JT Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai  teisėjai taip pat nusprendė, jog Kroatija, kuri nuo liepos 1 dienos taps antrąją prie Europos Sąjungos prisijungusia buvusios Jugoslavijos respublika, turėjo ketinimų išvalyti kroatų kontroliuojamą teritoriją nuo musulmonų ir serbų.

Pasak teisėjų, velionis Kroatijos prezidentas Franjo Tudjmanas (Franjas Tudžmanas) buvo įsitikinęs etninio valymo būtinybe, siekiant sukurti kroatišką valstybę, kuri galėtų prisijungti prie Kroatijos.

Skaitydamas daugiau nei 2 tūkst.600 puslapių teisėjų išvadas teismo pirmininkas Jeanas-Claude'as Antonetti (Žanas Klodas Antonetis) nurodė, kad Herceg Bosnos ginkluotosios pajėgos vykdė žudynes, prievartavimus ir deportacijas.

„Šie nusikaltimai nebuvo pavieniai kelių nesuvaldomų karių veiksmai, - sakė jis - Tai buvo plano, visiems laikams išstumti musulmonus iš Herceg Bosnos, dalis“.