Šiais metais pasaulis sužinos ne tik tai, kas bus naujasis Prancūzijos ar JAV prezidentas. Naujo lyderio rinkimai vyks ir Kinijoje. Niekas neabejoja, kad šalies vadovu taps Xi Jinpingas. Ar Kinija suks permainų keliu?

Mįslinga asmenybė

58 metų Xi Jinpingas – Kinijos politinio biuro narys, šalies viceprezidentas ir vienas įtakingiausių pareigūnų vienoje didžiausių pasaulio valstybių, kurios gyventojų skaičius gerokai viršija milijardą.

Ką pasaulis žino apie būsimąjį Kinijos vadovą? Mažai ką.

Sakoma, kad jis įdomesnė asmenybė nei dabartinis generalinis sekretorius monotoniškasis Hu Jintao. Xi lengviau bendrauja su užsienio lyderiais, yra atviresnis, jį su Vakarais sieja glaudesni ryšiai.

Be to, tie, kas su juo buvo susitikę, apibūdino jį kaip žmogų, kuris visuomet žino, kaip pasiekti tikslą.

Hu pirmąsyk JAV lankėsi 2002 m., kai tik tapo Kinijos komunistų partijos generaliniu sekretoriumi. Xi duktė Xi Mingze, kaip tvirtina JAV žiniasklaida, slapta studijuoja Harvardo universitete kitu vardu, o sesuo, kaip manoma, gyvena Kanadoje.

Partijos atstovas

Tradiciškai Kinijoje šalies vadovų rinkimai – Komunistų partijos vidaus reikalas. Šalies politinė sistema kartais net vadinama Komunistų partijos demokratija.

Toks terminas gana tikslus. Generalinis partijos sekretorius keičiasi ieškant optimalios galių pusiausvyros valdančiajame elite. Kitaip tariant, lyderio rinkimai vyksta, tik ne visuomenėje.

Aukščiausiuose partijos sluoksniuose dėliojamas ir šalies raidos scenarijus. Svarbiausias klausimas – ekonominė politika. Būtent ekonominis augimas leidžia elitui vadovauti milijardinei šaliai.

Daugelis analitikų sutinka, kad kol Kinijos ekonomika augs, komunistams didesnių rūpesčių išlaikant valdžios vadeles nekils. Priešingu atveju įmanomi įvairūs scenarijai.

Ar Xi Jinpingas bus įtakinga figūra? Jei Kinijoje bręstų politinės reformos – veikiausiai jis reformoms ir vadovautų.

Tačiau, akivaizdu, jos, bent jau įvertinus dabartinę padėtį, vyks labai iš lėto. Gal net per ateinantį dešimtmetį jų nebus?

Xi jau turėjo progą prisistatyti pasauliui. Nuo 2008 m., kai tapo viceprezidentu, jis aplankė nemažai šalių, iš jų – kelias Europos, nukeliavo į JAV, kur susitiko ne tik su kolega viceprezidentu Joe Bidenu, bet ir JAV prezidentu Baracku Obama.

Visgi kokia bus Kinijos užsienio ir vidaus politika po šių metų rudenį planuojamo 18-ojo Kinijos komunistų partijos nacionalinio kongreso, kuriame bus renkamas naujasis šalies lyderis, kol kas sudėtinga pasakyti.

Tiesa, kongresas vadinamas istoriniu, nes į valdžią žengs vadinamoji penktoji Kinijos komunistų partijos karta, kurios atstovas yra ir Xi.

Manoma, per šį renginį keisis net 60 proc. aukščiausios partijos vadovybės – Centro komiteto narių. Žinoma, tai gali reikšti pokyčius užsienio bei vidaus politikoje, tačiau niekas prognozuoti nesiima.

Kietas riešutėlis?

Xi Jinpingas Vakarams nėra nei draugas, nei priešas. Save jis dažniausiai apibūdina kaip pragmatiką.

Politiko moto: "Būkite išdidūs, o ne nuolankūs. Motyvuoti, o ne pompastiški. Pragmatiški, o ne nepastovūs."

Savo patarėjams Xi, kaip sakoma, yra nurodęs, kad jie sakytų jam tai, ką mąsto, o ne ką jis norėtų girdėti.

Per vizitą Meksikoje jis gyrė savo šalies politiką ekonominio nuosmukio metu, o užsieniečiams pabrėžė, kad Kinija jų neretai kaltinama nepagrįstais dalykais.

Kalbėdamas apie santykius su kitomis pasaulio šalimis būsimasis Kinijos lyderis leido suprasti, jog niekam nebus leista kištis į šalies reikalus.

"Yra nuobodžiaujančių užsieniečių pilnais skrandžiais, kurie nieko geresnio neveikia, tik nuolatos bado pirštais į mus. Pirma, Kinija neeksportuoja revoliucijos; antra, Kinija neeksportuoja bado ir skurdo; trečia, Kinija nekelia jums galvos skausmo. Ką dar aš galiu pasakyti", – yra sakęs Xi Jinpingas.

Po vizito Meksikoje net sklido kalbų, kad gana aštrios Xi pastabos ne juokais papiktino Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovus, ir jie nurodė būsimajam lyderiui pašlifuoti kalbą.

Svarbiausias Xi vizitas neabejotinai buvo šiais metais į JAV.

Abi šalys dabar laikomos svarbiausiomis konkurentėmis Ramiojo vandenyno regione. Nerimą Kinijos augimas ypač kelia Vašingtono sąjungininkėms šiame regione – Pietų Korėjai, Japonijai, Australijai, Taivanui.

Tiesa, Xi JAV demonstravo pragmatišką toną.

Visgi, kalbėdamas apie karinės galios pusiausvyrą Ramiojo vandenyno regione, Kinijos viceprezidentas pabrėžė, jog karinių pajėgų didinimas – nepriimtinas.

Interviu dienraščiui "The Washington Post" Xi sakė: "Tuo metu, kai žmonės ilgisi taikos, stabilumo ir plėtros, karinių pajėgų didinimas ir karinių aljansų stiprinimas nėra tai, ko dauguma regiono šalių tikisi. Mes sveikiname konstruktyvų JAV vaidmenį skatinant taiką, stabilumą ir klestėjimą regione. Mes taip pat tikimės, kad JAV gerbs ir atsižvelgs į Azijos bei Ramiojo vandenyno šalių esminius interesus", – teigė Xi Jinpingas, kuris kartu yra ir vienas iš Kinijos armijos centrinio komiteto vadovų.

Kalbėdamas apie santykius su artimiausiomis kaimynėmis Japonija ir Rusija Xi neslėpė, kad jo tikslas – kuo glaudesni santykiai.

Iš viso Xi buvo išsiruošęs į 47 vizitus užsienyje. Per juos nuolatos pabrėždavo, kad svarbiausia jam – "pamatyti geriausius pasaulio išradimus ir pritaikyti juos namie".

Matyt, todėl daugelis jo vizitų dažnai neapsiriboja susitikimais su kitų šalių lyderiais.

Antai JAV Xi apsilankė Los Andželo "Lakers" komandos krepšinio varžybose, nuvyko į mažą Ajovos valstijos Muskatino miestelį, kuriame dar kaip Kinijos vietos valdžios atstovas lankėsi 1985 m.

Tada, vadovaudamas penkių žmonių delegacijai, Xi JAV domėjosi kiaulių auginimo technologijomis.

Patirtis gyvenant kaime

Xi vidaus politika – dar didesnė mįslė. Kinijoje lyderis neturi didelės individualios galios priimti sprendimus, nes aukščiausia valdžia disponuoja 9 asmenų Politinis biuras.

Tačiau pirmą sykį Kinijos istorijoje partijos generalinis sekretorius bus renkamas ne Politinio biuro narių, o didesniame būryje partijos narių iš Centro komiteto.

Tai, pasak analitikų, rimtas proveržis.

Kai kas mano, kad Kiniją Xi galėtų pasukti liberalesniu nei dabar keliu, ypač kalbant apie šalies politinę sistemą. Nes Xi laikomas liberaliojo sparno politiku.

Visgi Kinijoje radikalios reformos – sunkiai įsivaizduojamos. Tačiau aišku tai, jog Xi nebus radikalus komunistas.

Xi tėvas – buvęs revoliucionierius Xi Zhongxunas – 16 metų buvo represuojamas Mao Zedongo valdymo metais.

Kai Xi buvo vos 9-eri, jo tėvas buvo pirmąsyk sulaikytas. Jis buvo išsiųstas į atokų ir skurdų kalnų miestelį, jame šešerius metus dirbo žemės ūkio darbus.

Būtent tada, kaip ne sykį sakė vėliau sėkmingai karjeros laiptais Kinijos komunistų partijoje kilęs politikas, jis pažino tikrąjį Kinijos liaudies gyvenimą, ir šis potyris paveikė jo pasaulėžiūrą.

Kaip sakė, jis atsiribojo nuo nomenklatūrinio gyvenimo, regėjo kultūrinės revoliucijos realybę, kuri, jo teigimu, buvo kraupi.

"Daugelis mano idėjų atėjo iš šio mano gyvenimo laikotarpio. Jis kiekvieną minutę, kiekvieną dieną mane veikia. Suvokti savo šalies visuomenę – fundamentalu", – yra sakęs Xi.

Po Mao mirties 1976 m. Xi ir jo šeimos gyvenimas sugrįžo į įprastas vėžes.

Xi ėmė dirbti asmeniniu gynybos ministro Geng Biao sekretoriumi, kuris anksčiau buvo jo tėvo pavaldinys.

Vėliau jis sėkmingai kopė karjeros laiptais, o 2007 m. buvo išrinktas į Politinį biurą – aukščiausią Kinijos valdžios instituciją.

Radikalai nepageidaujami?

Kad Kinijos vadovai neketina pasukti radikalesnio komunizmo keliu, įrodė visai neseniai politinę sistemą supurtęs skandalas, per kurį iš posto buvo pašalintas Čongčingo didmiesčio Komunistų partijos lyderis Bo Xilai.

Šio vieno žinomiausių Kinijos komunistų partijos atstovų karjera žlugo šių metų vasario mėnesį.

Skandalas kilo tada, kai vasario 6 d. buvęs Čongčingo policijos viršininkas Wang Lijunas, kuris organizavo Bo Xilai kampaniją prieš korupciją mieste, atvyko į JAV konsulatą ir, kaip pranešama, paprašė politinio prieglobsčio.

Po šio neįprastai viešo politinio skandalo Wang Lijuno atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas, o Bo Xilai atsisveikino su karjera.

Tiesa, analitikai pabrėžė, kad ne skandalas, o Bo Xilai pažiūros galėjo kainuoti jam postą ne tik miesto vadovybėje, bet ir Politiniame biure.

62 metų politikas ne sykį siūlė atgaivinti "raudonąją" kultūrą, įskaitant pareigūnų siuntimą pasidarbuoti kaime, atitinkamas dainas valstybinėse firmose ir patriotines televizijos laidas.

Tai, pasak žiniasklaidos, nebuvo palankiai vertinama liberaliojo partijos sparno atstovų.

Manoma, kad būtent liberalesnė partijos atšaka greičiausiai perims valdžią iš senosios kartos Kinijos lyderių, pasitraukiančių į pensiją.

Kilus sujudimui aukščiausiuose Kinijos valdžios sluoksniuose, spekuliuota, kad nuvertus Bo Xilai Kinijoje gali prasidėti valdžios perversmas.

Tiesa, skandalas nurimo, o aukščiausi Kinijos pareigūnai perspėjo, jog visi turi pasimokyti iš šio incidento. Toks komentaras laikomas retu viešu priekaištu partijos aukšto rango lyderiui.

Kinijos ekspertai pabrėžė, kad skandalas parodė, jog Kinijos valdančiajam elitui tebėra svarbus stabilumas ir kad radikaliam komunizmui durys užvertos.

Manoma, šiuo keliu suks ir būsimasis lyderis Xi.

Kaip sakė vienas Xi pažįstantis asmuo, "jis pasirinko būti rausvas, bet ne raudonas".

Xi niekuomet neslėpė savo neigiamo požiūrio į Kinijos istoriją, ypač kultūrinės revoliucijos metus. Tai jis visuomet pripažįsta.

Tiesa, Vakarų analitikai sutinka, kad nors Xi – modernios Kinijos komunistų kartos atstovas, taip pat jis ir labiau nenuspėjamas.

Visgi kad ir kokios yra Kinijos būsimojo lyderio asmeninės savybės, vargu ar Kinijos politika nuo to labai priklausys.

Bent taip tvirtina žinomas JAV tarptautinių santykių ekspertas Stephenas M.Waltas.