J.Majoras pasmerkė „Pasitraukimo“ kampaniją, kuriai vadovauja buvęs Londono meras konservatorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas), kaltindamas jos aktyvistus „visiškai nesąžiningais“ argumentais apie ekonominę pasitraukimo iš ES naudą.

Pasak buvusio premjero, jų kalbos apie tai, kad bus sustabdyta šimtų tūkstančių ES piliečių migracija į Didžiąją Britaniją pagal bloko laisvo asmenų judėjimo taisykles, „yra prie niekšiškumo ribos“.

Pikta J.Majoro intervencija dar pakurstė žodžių karą premjero Davido Camerono (Deivido Kamerono) Konservatorių partijoje dėl artėjančio balsavimo, po kurio šalis gali tapti pirmąja iš 28 šalių Bendrijos pasitraukusia valstybe.

„Tai apgaulinga kampanija, – sakė J.Majotas televizijos BBC transliuojamoje Andrew Marro (Endriaus Maro) pokalbių laidoje. – Man pikta dėl Britanijos žmonių klaidinimo.“

1990-1997 metais Britanijos vyriausybei vadovavęs J.Majoras taip pat pažėrė kritikos argumentams, kad pinigai, kurie dabar siunčiami į Briuselį, galėtų būti skirti nacionalinei sveikatos apsaugos sistemai (NHC).

Buvęs premjeras sakė, kad B.Johnsonas ir kiti „Pasitraukimo“ stovyklos aktyvistai siūlo privatizuoti NHS arba įvesti mokesčius už sveikatos paslaugas, šmaikščiai pastebėdamas, kad jų rankose ta sistema „būtų tokia pat saugi, kaip žiurkėnas su alkanu pitonu“.

Kritikuodamas B.Johnsoną, kuris laikomas vienu iš realiausių kandidatų ateityje tapti torių lyderiu, J.Majoras apibūdino jį kaip „žavų dvaro juokdarį“ ir pabrėžė, kad jam vargu bau pavyktų pelnyti partijos įstatymų leidėjų pagarbą ir pasitikėjimą.

Kiek vėliau toje pačioje laidoje pasirodė ir pats B.Johnsonas, kuris sakė nenorįs eskaluoti „mėlynųjų atakų prieš mėlynuosius“, tačiau gynė „Pasitraukimo“ kampaniją.

Buvęs Londono meras sakė, kad Britanija turi pati spręsti, kaip išleisti pinigus, kuriuos skiria ES biudžetui, o tai yra 350 mln. svarų (450 mln. eurų) per savaitę, neįskaitant šaliai taikomos korekcijos, kuri sudaro 85 mln. svarų per savaitę.

„Dabar esama fundamentalių sričių, kuriose negalime kontroliuoti savo gyvenimo“, – sakė B.Johnsonas, paminėdamas pinigus, įstatymus ir migraciją.

Tyrimų projekto „ What UK Thinks“ šešių pastarųjų apklausų rezultatai rodo, kad atmetus dar neapsisprendusius rinkėjus, Britanijos pasilikimo Bendrijoje šalininkų stovykla ir jų oponentai turi vienodą 50 proc. rinkėjų palaikymą.