Čekija – 10,9 mln. gyventojų turinti ES ir NATO narė – sutartį dėl iš Italijos per Alpes einančio dujotiekio (TAL) plėtros pasirašė 2023 m., praėjus metams po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios.

Pirmiau šalis naudojo rusišką naftą, kol kovo pradžioje ši liovėsi būti tiekiama dujotiekiu „Družba“, o du mėnesius iki to laiko buvo baigta ir TAL plėtra.

„Pirmasis didesnis (naftos) kiekis mus pasiekė vakar“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė P. Fiala.

„Pirmą kartą istorijoje Čekijos Respublika vakarų maršrutu visiškai apsirūpina nerusiška nafta“, – pridūrė jis.

Po to, kai 2022 m. vasarį Maskva užpuolė Ukrainą, 27 valstybes vienijanti Europos Sąjunga priėmė sprendimą nutraukti savo priklausomybę nuo iškastinio kuro iš Rusijos.

ES uždraudė iš Rusijos importuoti didžiąją dalį naftos, tačiau dujotiekiui „Družba“ šis draudimas nebuvo taikomas, mat Čekija praktiškai neturėjo jokio kito pasirinkimo.

Čekijos Respublika jau yra visiškai atsijunkiusi nuo rusiškų dujų ir tikisi, kad dar šiais metais abi šalyje veikiančios branduolinės jėgainės nustos naudoti rusišką uraną.

Išplėstuoju dujotiekiu TAL per metus tekės iki aštuonių milijonų tonų naftos, o to „tikrai pakaks patenkinti Čekijos Respublikos poreikius“, – paaiškino P. Fiala.

Nafta dujotiekiu TAL iš Italijos Triesto jūrų uosto teka į pietų Vokietiją, o iš ten dujotiekiu IKL pasiekia Čekiją.

Dujotiekis „Družba“ pradėjo veikti praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai tuometinė Čekoslovakija, kurią sudarė šių dienų Čekijos Respublika ir Slovakija, priklausė sovietiniam blokui.

TAL priklauso aštuonių naftos įmonių konsorciumui, kurį, be kita ko, sudaro Čekijos valstybinė bendrovė „Mero“ bei pasaulinės milžinės „Shell“, „Eni“ ir „ExxonMobil“.