Milijardieriaus premjero Andrejaus Babišo vyriausybė nori pakeisti Čekijos televizijos ir Čekijos radijo finansavimo modelį – atsisakyti žiūrovų ir klausytojų mokamo abonentinio mokesčio ir pereiti prie finansavimo iš valstybės biudžeto.
Oponentai teigia, kad toks žingsnis suvaržys žiniasklaidos laisvę, nes transliuotojai taps labiau priklausomi nuo valstybės.
„Turime išlaikyti žiniasklaidą nepriklausomą. Vyriausybė imasi veiksmų, siekdama ją kontroliuoti, mažinti finansavimą ir daryti įtaką transliacijų turiniui“, – mitinge naujienų agentūrai AFP sakė programuotojas Janas Snašelas.
Protestą organizavusios grupės „Milijonas akimirkų už demokratiją“ vadovas Mikulašas Minaras (Mikulašas Minaržas) nurodė, kad saulėtą sekmadienio popietę susirinko „nuo 350 tūkst. iki 450 tūkst. žmonių“.
Daugelis jų dėvėjo trikampes popierines kepuraites, panašias į populiaraus Čekijos televizijos animacinio personažo, tapusio šio protesto simboliu, kepurę, kiti nešėsi plakatus su užrašu „Žiniasklaidos neatiduosime“.
Jie reikalavo, kad vyriausybė atšauktų savo planą, ir išreiškė susirūpinimą, jog A. Babišas bei jo koalicijos partneriai kelia grėsmę demokratijai.
Didžiulis protestas vyko sostinės Letnos parke – vietoje, kur 1989 metais per Aksominę revoliuciją, užbaigusią daugiau nei 40 metų trukusį komunistinį valdymą šalyje, taip pat rinkosi milžiniškos minios.
„Šiandien čia iš tiesų matome kažką nepaprasto, – pasakė M. Minaras. – Tai tik pradžia.“
„Kol (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas grasina Europai, prorusiška (partija) sistemingai silpnina valstybės gynybinį pajėgumą ir kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“, – teigė pagrindinis protesto organizatorius.
A. Babišo koalicija, kurią sudaro jo partija ANO, kraštutinių dešiniųjų SPD ir euroskeptiškieji „Motoristai“, tikina, kad šis planas nepaveiks redakcinės nepriklausomybės ar programų turinio, tačiau transliuotojams būtina mažinti išlaidas.
Nuo tada, kai kultūros ministras Oto Klempiras (Otas Klempiras) balandį pristatė šį pasiūlymą, jis jau sukėlė keletą didelių gatvės protestų.
Praėjusį mėnesį tūkstančiai žmonių išėjo į gatves po to, kai parlamentas per ginčytiną naktinį balsavimą per pirmąjį iš trijų svarstymų skubos tvarka priėmė planus numatantį įstatymo projektą – balsavimo laikas, 4 val. 36 min., virto dar vienu simboliu.
Lapkričio 3-iąją Čekijos televizijos ir Čekijos radijo darbuotojai surengė vienos dienos streiką, o visoje šalyje į mitingus susirinko tūkstančiai žmonių, tarp jų ir studentai.
Tarptautinė kritika
Tačiau sekmadienio mitingas peraugo į platesnį protestą prieš A. Babišo vyriausybę.
„Atėjau palaikyti laisvos žiniasklaidos, Čekijos televizijos, Čekijos radijo, bet taip pat ir kultūros, aplinkos apsaugos – problemų yra tiek daug. Tai liečia ne tik žiniasklaidą“, – sakė Prahos mokytoja ir tyrėja Lucie Fajfrova (Liusi Faifrova).
Protestuotojai taip pat kritikavo kraštutinių dešiniųjų parlamento pirmininką Tomio Okamurą (Tomiją Okamurą), SPD pirmininką.
M. Minaras pristatė peticiją, kurioje vyriausybė raginama atsiimti žiniasklaidos finansavimo įstatymo projektą, bet ir atleisti T. Okamurą, kaltindamas jo „prorusišką SPD“ keliant grėsmę nacionaliniam saugumui.
Grupė „Milijonas akimirkų“ į kiekvieną iš trijų ankstesnių mitingų prieš A. Babišą subūrė maždaug po ketvirtį milijono protestuotojų – du vyko per pirmąją jo premjero kadenciją 2017–2021 metais, o vienas – šių metų kovą.
Vis dėlto A. Babišo partija ANO visuomenės nuomonės apklausose tebėra remiama maždaug 30 proc. rinkėjų.
Siūloma žiniasklaidos reforma, pagal kurią valstybinės televizijos ir radijo biudžetai būtų sumažinti apie 15 proc., sulaukė tarptautinio dėmesio.
Europos transliuotojų sąjunga, Europos žurnalistų federacija, „Reporteriai be sienų“ ir Tarptautinis spaudos institutas ją griežtai sukritikavo.
Jie apkaltino A. Babišą kopijuojant visuomeninės žiniasklaidos varžymą, kurį vykdo jo sąjungininkai kitose šalyse, visų pirma Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico (Robertas Ficas) ir buvęs Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas.
Remiantis 2026-ųjų „Reuters“ instituto ataskaita, pasitikėjimas žiniasklaida Čekijoje yra žemas – siekia apie 30–33 procentus.
„Visuomeniniai transliuotojai išlieka labiausiai pasitikėjimą keliančiais ženklais, nepaisant didėjančių įvairių politinių veikėjų pastangų pakenkti jų patikimumui“, – teigiama ataskaitoje.
A. Babišas praėjusią savaitę pareiškė, kad „niekas nenori kontroliuoti visuomeninės žiniasklaidos, juo labiau jos nacionalizuoti“ ir kad „niekas iš to, prieš ką protestuoja žmonės, (...) nėra tiesa“.
(be temos)