D. Trumpas pirmadienį pasisakė už griežtesnį požiūrį į Maskvą dėl jos karo Ukrainoje, pareikšdamas, kad Kremlius turi per 50 dienų išspręsti karą Ukrainoje arba sulauks naujų didelių ekonominių sankcijų.
D. Trumpas ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte taip pat pristatė susitarimą, pagal kurį NATO karinis aljansas iš Vašingtono pirks ginklų, įskaitant priešraketinių sistemų „Patriot“ baterijas, ir paskirstys juos Ukrainai, kad padėtų jai kovoti su Rusijos invazija.
Ekonomikos galiūnė Vokietija jau pareiškė, kad ji atliks svarbų vaidmenį NATO ir JAV ginklų tiekimo Ukrainai susitarime dėl Ukrainos aprūpinimo ginklais ir pasiūlė įsigyti dvi oro gynybos sistemas „Patriot“.
Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Lokke Rasmussenas (Larsas Liokė Rasmusenas) sakė, kad jo šalis yra „visiškai pasirengusi“ prisijungti prie šios schemos ir prisidės pinigais.
„Turime išsiaiškinti detales“, – nurodė jis.
Jo Nyderlandų kolega Casparas Veldkampas teigė, kad Nyderlandai svarsto galimybę prisijungti prie šio schemos „su teigiamu nusiteikimu“.
„Išnagrinėsime, ką galime padaryti dėl D. Trumpo pranešimų, ir imsimės tolesnių veiksmų“, – sakė jis.
Vienas iš svarbiausių klausimų, susijusių su naujuoju planu, yra tai, kaip greitai Ukrainai, susiduriančiai su naktiniais Rusijos bombardavimais, pavyks pristatyti be galo reikalingą ginkluotę.
M. Rutte teigė, kad pagal šį planą Europos valstybės galėtų siųsti į Ukrainą ginkluotę iš savo atsargų, kuri vėliau būtų pakeista naujais JAV ginklais.
Tačiau tik kelios valstybės turi tokias sistemas kaip „Patriot“, o tos, kurios jas turi, dažnai teigia, kad negali skirti daugiau lėšų.
Jis sakė, kad be Vokietijos, Danijos ir Nyderlandų, tarp potencialių pirkėjų yra ir kitos NATO sąjungininkės – Kanada, Norvegija, Švedija ir Jungtinė Karalystė (JK).
Akivaizdus JAV vadovo nusigręžimas nuo Rusijos prezidento Vladimiro Putino, su kuriuo antrosios kadencijos pradžioje jis bandė pagerinti santykius, patinka Vašingtono sąjungininkams Europoje.
„Po vakarykščių pranešimų matome, kad vis dar yra JAV lyderystė“, – teigė Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Europos valstybės pripažįsta, kad padėti Ukrainai tęsti kovą su Rusijos invazija būtų labai sunku neturint prieigos prie JAV ginklų.
