Draudimo šalininkai įspėja, kad reikia imtis veiksmų, siekiant spręsti blogėjančios jaunimo psichikos sveikatos problemas, tačiau kiti teigia, kad duomenys nėra įtikinami, ir pageidauja, kad būtų laikomasi labiau diferencijuoto požiūrio.
Praėjusį mėnesį Australija tapo pirmąja šalimi, uždraudusia jaunesniems nei 16 metų asmenims naudotis itin populiariomis ir pelningomis socialinės žiniasklaidos platformomis, tokiomis kaip „Instagram“, „Facebook“, „Tiktok“ ir „YouTube“.
Prancūzijoje šiuo metu svarstomi įstatymo projektai dėl panašaus draudimo jaunesniems nei 15 metų asmenims, įskaitant ir tokį variantą, kurį stipriai palaiko prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas).
Praėjusią savaitę laikraštis „The Guardian“ pranešė, kad amerikiečių psichologas ir draudimo Australijoje šalininkas Jonathanas Haidtas buvo pakviestas pasikalbėti su JK vyriausybės pareigūnais.
J. Haidtas savo bestseleryje „Nerimo karta“ („The Anxious Generation“) teigė, kad per daug laiko, praleidžiamo žiūrint į ekranus, ypač į socialinius tinklus, pakeitė vaikų smegenis ir „sukėlė psichikos ligų epidemiją“.
Nors ši knyga tapo įtakinga politikų tarpe, akademiniuose sluoksniuose ji buvo vertinama prieštaringai.
Kanados psichologė Candice Odgers recenzuodama šią knygą rašė, kad J. Haidto pasakojama „baisi istorija“ „nėra pagrįsta mokslu“.
Viena iš pagrindinių nesutarimų sričių buvo tiksliai nustatyti, kokį poveikį socialinių tinklų naudojimas turi jaunų žmonių psichikos sveikatai.
Australijos Kvynslando universiteto mokslininkas Michaelas Noetelis naujienų agentūrai AFP sakė, kad „nedidelis poveikis, pasireiškiantis milijardams vartotojų, sumuojasi“.
Pasak jo, yra daugybė įrodymų, kad socialiniai tinklai daro žalą paaugliams, tačiau pridūrė, kad kai kurie žmonės reikalauja nerealių įrodymų.
„Mano nuomone, Haidtas yra teisus labiau, nei pripažįsta griežčiausi jo kritikai, ir mažiau teisus, nei teigiama jo knygoje“, – sakė M. Noetelis.
Atsižvelgdamas į galimą draudimo naudą, jis manė, kad dėl to „verta rizikuoti“.
Praėjusią savaitę Prancūzijos visuomenės sveikatos priežiūros institucija ANSES, išnagrinėjusi įrodymus, nusprendė, kad socialiniai tinklai daro daug žalingo poveikio paaugliams, ypač mergaitėms, tačiau tai nėra vienintelė jų psichinės sveikatos blogėjimo priežastis.
Viskas su saiku?
M. Noetelis vadovavo praėjusiais metais žurnale „Psychological Bulletin“ paskelbtai analizei, kurioje apžvelgta daugiau nei 100 visame pasaulyje atliktų tyrimų apie ekranų ir vaikų bei paauglių psichologinių bei emocinių problemų sąsajas.
Išvados rodo, kad egzistuoja užburtas ratas.
Rasta sąsajų tarp pernelyg daug laiko, praleidžiamo prie ekrano, ypač naudojantis socialiniais tinklais ir žaidžiant vaizdo žaidimus, bei tam tikrų psichologinių problemų. Dėl šių problemų jaunuoliai dar dažniau leido laiką žiūrėdami į ekranus.
Tačiau kiti tyrėjai abejoja dėl draudimo efektyvumo.
Benas Singhas (Benas Singas) iš Adelaidės universiteto trejus metus stebėjo daugiau nei 100 tūkst. jaunų australų, o šis tyrimas paskelbtas žurnale „JAMA Pediatrics“.
Tyrimo metu nustatyta, kad blogiausia savijauta buvo tų jaunuolių, kurie socialiniais tinklais naudojosi intensyviai – daugiau nei dvi valandas per dieną – arba visai nesinaudojo. Geriausiai sekėsi tiems paaugliams, kurie socialiniais tinklais naudojosi vidutiniškai.
„Išvados rodo, kad tiek pernelyg didelis ribojimas, tiek pernelyg dažnas naudojimas gali būti problemiškas“, – AFP sakė B. Singhas.
Vėlgi, labiausiai nuo per didelio naudojimosi kentėjo mergaitės. Nustatyta, kad visiškai neturėti socialinių tinklų labiausiai kenkia berniukams vėlesnėse paauglystės stadijose.
„Siaubingai toksiški“
Prancūzų psichiatras Serge'as Tisseronas yra vienas iš tų, kurie jau seniai įspėjo apie didžiulę ekranų keliamą grėsmę sveikatai.
„Socialiniai tinklai yra siaubingai toksiški“, – sakė jis AFP.
Psichiatras nuogąstavo, kad draudimą lengvai įveiks technologijas išmanantys paaugliai, o tėvai bus atleisti nuo atsakomybės.
„Pastaraisiais metais diskusijos tapo labai poliarizuotos, kai reikia arba visiškai uždrausti, arba nieko nedrausti“, – sakė jis, ragindamas nustatyti griežtesnį reguliavimą.
Kita galimybė galėtų būti palaukti ir pažiūrėti, kaip seksis Australijos eksperimentas.
„Po metų turėtume sužinoti daug daugiau apie tai, kiek veiksmingas buvo Australijos socialinių tinklų draudimas ir ar jis sukėlė kokių nors nenumatytų pasekmių“, – sakė Kembridžo universiteto mokslininkė Amy Orben.
Praėjusią savaitę Australijos interneto saugumo priežiūros tarnyba pranešė, kad technologijų bendrovės jau užblokavo 4,7 mln. jaunesnių nei 16 metų asmenų paskyrų.
Naujausi komentarai