Dėmesys ES pagrindinės sutarties 42.7 straipsniui, skirtam padėti bet kuriai užpultai valstybei narei, išaugo, nes D. Trumpas pakurstė abejones dėl to, ar Vašingtonas padėtų ginti NATO sąjungininkes.
Kipras, viena iš nedaugelio ES šalių, nepriklausančių NATO, ėmėsi iniciatyvos apibrėžti, kaip veikia savitarpio pagalbos sąlyga. Tokį žingsnį jis žengė po to, kai kovo mėnesį, prasidėjus karui Artimuosiuose Rytuose, dronas smogė britų bazei Kipre.
„(Europos) Komisija parengs planą, kaip reaguosime, jei valstybė narė pasinaudos 42.7 straipsniu“, – sakė Kipro prezidentas Nikas Christodulidis (Nikos Christodoulides), kurio šalis šiuo metu pirmininkauja ES ir surengė viršūnių susitikimą Nikosijoje.
„Visos valstybės narės, valstybės narės, kurios yra NATO narės, bet taip pat ir tos šalys, kurios nėra NATO narės, mato būtinybę turėti operatyvinį planą“, – teigė jis.
Siekdami konkretizuoti darbą, 27 ES šalių diplomatai gegužės mėnesį Briuselyje surengs teorines pratybas, kuriose bus imituojama, kaip blokas reaguotų ginkluoto užpuolimo atveju. Po jų bus surengtos ir ES ministrų pratybos.
Jos organizuojamos tokiu metu, kai D. Trumpas supurtė pasitikėjimą NATO.
JAV lyderis piktai užsipuolė Europos šalis dėl jų reakcijos į jo karą su Iranu ir užsiminė, kad gali pasitraukti iš 77 metus gyvuojančio karinio aljanso.
Tačiau Europos pareigūnai tvirtina, kad jie 42.7 straipsnio nelaiko NATO 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos pakaitalu.
23 iš 27 ES valstybių narių taip pat priklauso NATO ir jos nenori skatinti D. Trumpo minčių, kad jis galėtų pasitraukti iš Aljanso.
„NATO yra mūsų svarbiausias aljansas, kai kalbama apie saugumą“, – sakė Nyderlandų ministras pirmininkas Robas Jettenas (Robas Jetenas).
ES 42.7 straipsniu buvo pasinaudota tik kartą – tai padarė Prancūzija po 2015 metų teroro išpuolių Paryžiuje – ir vis dar kyla svarbių klausimų dėl to, ką jis reiškia.
Jame teigiama, kad jei ES šalies teritorija užpuolama, kitos valstybės narės „privalo jai teikti pagalbą ir paramą visomis turimomis priemonėmis“.
Tačiau ji palieka kiekvienai šaliai pačiai nuspręsti, kokią pagalbą ji siūlo, ir pabrėžia, kad NATO išlieka kolektyvinės gynybos pagrindu daugumai ES narių.
„Sutartyje labai aiškiai apibrėžta, kas turi būti daroma, ir labai aiškiai nurodyta, kad kitos valstybės narės turi pareigą padėti tai, kuriai reikia pagalbos“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
„(Tačiau) sutartyje nėra aiškiai apibrėžta, kas nutinka, kada ir kas ką daro. Būtent šiuo klausimu mes intensyviai dirbame“, – pridūrė ji.
(be temos)