Sankcijas bendrovei „Naftna Industrija Srbije“ (NIS) Vašingtonas įvedė praėjusį mėnesį, imdamasis platesnių veiksmų po 2022 m. invazijos į Ukrainą suvaržyti Rusijos energetikos sektorių.

Ilgai atidėliotos sankcijos, kurias buvęs prezidentas Joe Bidenas paskelbė dar sausį, įsigaliojo spalio 9 d., todėl Belgradas dabar skubiai ieško sprendimo gresiančiai energetikos krizei išspręsti.

Serbijos energetikos ministrė Dubravka Djedovič Handanovič praėjusio mėnesio pabaigoje pareiškė, kad „Pancevo naftos perdirbimo gamykla be pertraukų veiks iki lapkričio 25 d.“

Nuo to laiko Serbijos vyriausybė paskelbė, kad, ruošdamasi gamyklos uždarymui, sukaupė degalų atsargas ir sudarė sutartis dėl importo gruodžio mėnesį.

Tačiau ekspertai įspėja, kad vien importo NIS išgelbėti nepakaks. „Gamybos apimtis sudarė apie 80 procentų visos produkcijos, o importas – apie 20 procentų“, – naujienų agentūrai AFP sakė Belgrado ekonomistas Goranas Radosavljevičius.

Jis pabrėžė, kad pakeisti tokią didelę rinkos dalį importu būtų sunku.

„Papildomais importais galima keletui mėnesių pratęsti agoniją, bet NIS, nesugebėdama tęsti veiklos, bankrutuos“, – pridūrė jis.

Derybos

Kontrolinis gamyklos akcijų paketas priklauso rusams, todėl oficialiems Serbijos asmenims beliko tikėtis, kad jų kolegos Maskvoje bus linkę akcijas parduoti.

Serbijos pareigūnai teigia, kad šiuo metu vis dar vyksta derybos, o prezidentas Aleksandras Vučičius sakė, kad yra trys galimi NIS pirkėjai, tačiau konkrečiai neįvardijo.

Praėjusią savaitę NIS pateikė JAV naują prašymą kol vyksta derybos laikinai atleisti ją nuo sankcijų, tačiau Vašingtonas į jį kol kas neatsakė.

2008 m. Serbija už 400 mln. eurų pardavė 51 proc. NIS akcijų bendrovėms „Gazprom“ ir „Gazprom Neft“, įgyvendindama platesnį susitarimą, kuriame taip pat buvo numatyta statyti energetikos infrastruktūrą, tačiau buvo įvykdyta tik dalis šių planų.

Beveik 30 procentų NIS akcijų priklauso Serbijos valstybei, o likusią dalį valdo smulkūs akcininkai.

Prasidėjus deryboms rusams priklausė beveik 45 proc. NIS akcijų, kurias valdė „Gazprom Neft“, ir dar 11,3 proc. akcijų paketas, kurį kontroliavo Sankt Peterburge įsteigta seserinė bendrovė „Intelligence“.

Serbijos pareigūnai ne kartą įspėjo, kad būtina rasti sprendimą dėl NIS, ir vis dažniau užsimena apie galimybę, kad, nesant kitų variantų, bendrovę perims valstybė.

Tačiau artimus ryšius su Maskva palaikančiam A. Vučičiui galimybė perimti Rusijos turtą yra ypač nepriimtina. Kol kas jis šią idėją atmeta ir vietoje to siūlo, jei derybos žlugtų, nupirkti akcijas už didesnę nei rinkos kainą.

Serbija, kuri taip pat yra labai priklausoma nuo pigių rusiškų dujų, liko viena iš nedaugelio Europos šalių, kurios netaiko sankcijų Maskvai dėl pastarosios karo Ukrainoje.

Šiuo metu taip pat vyksta derybos dėl dujų tiekimo, mat pastaraisiais mėnesiais Rusija siūlė tik trumpalaikes sutartis – A. Vučičiaus teigimu, tokia taktika buvo siekiama atgrasyti Serbiją nuo NIS perėmimo.