Padaręs trumpą pertrauką po visą dieną Ženevoje vykusių derybų, Ukrainos delegacijos vadovas Andrijus Jermakas žurnalistams teigė, kad šalys padarė „labai didelę pažangą“ ir „juda į priekį link teisingos ir ilgalaikės taikos, kurios nusipelnė Ukrainos žmonės“,
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas), kurio delegacijoje taip pat buvo D. Trumpo žentas Jaredas Kushneris (Džaredas Kušneris) ir diplomatinis pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas), iškart po derybų taip pat kalbėjo apie teigiamas nuotaikas, sakydamas, kad šios dienos derybos buvo „turbūt pačios produktyviausios ir reikšmingiausios (...) iki šiol per visą šį procesą“.
Vėliau, baigiantis derybų dienai, M. Rubio teigė, kad dabartinį procesą vertina labai optimistiškai.
„Manau, kad padarėme didžiulę pažangą“, – sakė jis žurnalistams JAV misijoje Ženevoje.
Jis pridūrė: „Mes tikrai pasistūmėjome į priekį, todėl esu labai optimistiškai nusiteikęs ir manau, kad labai greitai pasieksime tikslą per padorų laikotarpį.“
D. Trumpas suteikė Ukrainai laiko iki lapkričio 27 dienos patvirtinti planą dėl karo užbaigimo.
Tačiau Kyjivas ir daugelis jo sąjungininkių Europoje siekia, kad būtų pakeista dabartinė plano versija, kurioje įtraukiama daugelis griežtų Rusijos reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad Ukraina atiduotų teritorijų, sumažintų savo kariuomenę ir pasižadėtų niekada nestoti į NATO.
JAV prezidentas šeštadienį žurnalistams sakė, kad šis planas nėra galutinis ir kad jis tikisi „vienu ar kitu būdu“ sustabdyti karą, taip suteikdamas vilčių, kad Kyjivo poziciją pavyks sustiprinti.
Akivaizdu, kad galiausiai tai turės pasirašyti mūsų prezidentai, nors, atsižvelgiant į mūsų padarytą pažangą, esu ganėtinai tikras, kad tai įvyks.
„Jokio dėkingumo už mūsų pastangas“
„Dirbame prie tam tikrų pakeitimų, korekcijų, tikėdamiesi sumažinti skirtumus ir priartėti prie to, kas būtų labai tinkama tiek Ukrainai, tiek Jungtinėms Valstijoms“, – žurnalistams sakė M. Rubio.
„Akivaizdu, kad galiausiai tai turės pasirašyti mūsų prezidentai, nors, atsižvelgiant į mūsų padarytą pažangą, esu ganėtinai tikras, kad tai įvyks“, – teigė jis.
Anksčiau, vykstant deryboms Ženevoje, D. Trumpas užsipuolė Ukrainą socialiniuose tinkluose.
„UKRAINOS „LYDERIAI“ NEIŠREIŠKĖ JOKIO DĖKINGUMO UŽ MŪSŲ PASTANGAS“, – rašė D. Trumpas didžiosiomis raidėmis savo socialiniame tinkle „Truth Social“, taip pat kaltindamas Europos šalis darant nepakankamai, kad būtų sustabdytas karas, bet Rusijos agresijos tiesiogiai nepasmerkdamas.
Netrukus po to Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad jo šalis yra „dėkinga Jungtinėms Valstijoms, kiekvienam amerikiečiui ir asmeniškai prezidentui Trumpui už pagalbą, kuri (...) gelbsti ukrainiečių gyvybes“.
Tuo tarpu Ukrainos delegacija paminėjo naują JAV plano projekto versiją, kuri dar nėra paskelbta, teigdama, kad joje „jau atsispindi dauguma Ukrainos pagrindinių prioritetų“.
Europos indėlis
Nors Ukrainos delegacija sekmadienį Šveicarijos mieste taip pat susitiko su aukšto rango pareigūnais iš Jungtinės Karalystės (JK), Prancūzijos ir Vokietijos, JAV planas buvo parengtas nedalyvaujant Ukrainos sąjungininkėms Europoje, kurios sekmadienį aktyviai stengėsi išsakyti savo nuomonę ir sustiprinti Kyjivo poziciją.
„Ukraina privalo turėti laisvę ir suverenią teisę pasirinkti savo likimą. Jie (ukrainiečiai) pasirinko europietišką likimą“, – teigė ji pareiškime, pabrėždama, kad bet kokiame taikos plane turi būti visapusiškai atspindėtas „centrinis“ Europos Sąjungos (ES) vaidmuo.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), kuris sekmadienį telefonu kalbėjosi su V. Zelenskiu, Pietų Afrikos Respublikoje vykstančiame G-20 viršūnių susitikime surengtoje spaudos konferencijoje šeštadienį sakė, kad plane yra punktų, kuriuos reikia plačiau aptarti, nes jie susiję su Europos sąjungininkais, pavyzdžiui, Ukrainos ryšiai su NATO ir ES laikomas Rusijos įšaldytas turtas.
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas tinkle „X“ sekmadienį teigė: „Kartu su Europos, Kanados ir Japonijos lyderiais pareiškėme, kad, nepaisant kai kurių abejonių, esame pasirengę dirbti prie 28 punktų plano.“
„Tačiau prieš pradedant darbą būtų gerai tiksliai žinoti, kas yra šio plano autorius ir kur jis buvo sukurtas“, – sakė jis, turėdamas omeny keliamus klausimus dėl to, kiek Maskva iš tikrųjų galėjo prisidėti rengiant pirminį pasiūlymą, kuriam Kremlius pritarė.
JAV delegacijoje Ženevoje taip pat buvo NATO vyriausiasis sąjungininkų pajėgų Europoje vadas Alexusas Grynkewichas (Aleksusas Grinkevičas)
