DRAUGYSTĖ SU KREMLIUMI G. SCHRÖDERIUI – SVARBIAU UŽ ĮVAIZDĮ

Be pagarbos ir padorumo – taip buvusį Vokietijos kanclerį Gerhardą Schröderį apibūdino vienas Vokietijos publicistas. Nors omenyje turėtas teisinis ginčas dėl privilegijų, jo nenoras nutraukti ryšių su Rusija tik patvirtino: įtakingas socialdemokratas tolsta nuo Vakarų politikams derančių vertybinių standartų.

Šventė Rusijos ambasadoje

Nauja kritikos banga G. Schröderį užliejo, kai gegužės 9-ąją jis dalyvavo Rusijos ambasados Berlyne vykusiame Pergalės dienos vakarėlyje.

Renginyje pasirodė ir buvęs Rytų Vokietijos lyderis Egonas Krenzas, vienas kraštutinių kairiųjų Kairės partijos lyderių Klausas Ernstas, iki Rusijos invazijos į Ukrainą tvirtai rėmęs projektą „Nord Stream 2“, ir kraštutinių dešiniųjų „Alternatyvos Vokietijai“ (AfD) aukšto rango atstovai: su Rusijos ambasadoriumi Sergejumi Nečajevu artimus ryšius palaikantys AfD vadovas Tino Chrupalla ir Alexanderis Gaulandas.

Tą dieną, kai buvusį kanclerį vaišino Rusijos diplomatai, Ukrainoje dėl Rusijos agresijos karo žuvo nekalti žmonės.

Priėmime Rusijos vėliavos spalvų kaklaraištį ryšėjęs T. Chrupalla rusų diplomatui įteikė dovaną – taurę su Prūsijos ereliu. Abi šios partijos kritiškai vertino sankcijas, įvestas Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Vis dėlto daugiausia kritikos sulaukė ne radikalieji politikai, bet buvęs federalinis kancleris.

„G. Schröderio elgesys vargu ar gali būti pralenktas neskoningumu“, – buvusio kanclerio elgesį komentavo konservatorių CDU politikas Thorstenas Frei. – Tą dieną, kai buvusį kanclerį vaišino Rusijos diplomatai, Ukrainoje dėl Rusijos agresijos karo žuvo nekalti žmonės.“

Nesusigrąžino privilegijos

Šiuo akibrokštu G. Schröderis nustebino pralaimėjęs teisinę kovą dėl buvusiems federaliniams kancleriams teikiamų privilegijų. Gegužės 4 d. Berlyno administracinis teismas atmetė jo skundą dėl valstybės išlaikomo biuro.

Kelis dešimtmečius Vokietijoje buvo įprasta, kad kadenciją baigusiems federaliniams lyderiams suteikiamas biuras Bundestage. Neretai tokia privilegija – ne tik patalpomis, bet ir personalu – politikai naudodavosi dešimtmečiais, iki pat mirties.

G. Schröderiui buvo skirtas iš mokesčių mokėtojų lėšų išlaikomas biuras, tarnybinis automobilis, mokamas atlyginimas. 2021 m. šioms reikmėms buvo skirta 0,4 mln. eurų.

1998–2005 m. vyriausybei vadovavusio socialdemokrato akivaizdžiai dalykinius santykius peržengiantys asmeniniai ryšiai su Vladimiru Putinu, dar būnant valdžioje priimti pirmiausia Maskvai palankūs sprendimai niekam nebuvo paslaptis. Kritikos Vokietijoje jis nesulaukė ir dėl to, kad kadencijos metu atvirai rėmęs geopolitinį Kremliaus projektą „Nord Stream“ vėliau gavo gerai apmokamas pareigas šį dujotiekį vykdančio koncerno „Nord Stream“ stebėtojų taryboje, Rusijos naftos ir dujų bendrovėse „Rosneft“ ir „Gazprom“.

Tačiau kai pernai pavasarį G. Schröderis nepasmerkė Rusijos invazijos į Ukrainą ir neskubėjo atsisakyti ryšių su agresore, kilo didžiulė pasipiktinimo banga, kad jis, užuot pasitelkęs savo autoritetą ir padėjęs valstybei, užima priešingą poziciją. Protestuodami prieš politiko poziciją, iš darbo jo biure išėjo keli darbuotojai, viešai imta abejoti dėl jam skirtų privilegijų.

Pernai valdančioji SPD, Žaliųjų ir FDP koalicija ryžosi iš naujo reglamentuoti buvusių šalies vadovų statusą. Nuspręsta, kad valstybės išlaikomas biuras buvusiems aukščiausiems politikams priklauso tik tuo atveju, jei jie tebevykdo su buvusiomis pareigomis susijusias užduotis, pavyzdžiui, globoja projektus ar iniciatyvas, sako kalbas.

Aptakūs argumentai

G. Schröderio atveju nebuvo įvardyti jo kritikuotini ryšiai su Rusijos valstybiniu verslu ar Kremliumi, – nurodyta, kad buvęs kancleris nebeturi jokių įsipareigojimų, susijusių su jo buvusia veikla. Politikas neteko teisės į biurą – septynis kambarius ir keturis darbuotojus, tačiau šį Bundestago biudžeto komiteto sprendimą užginčijo teisme.

Politikui nepalankus teismo sprendimas – unikalus įvykis šalies istorijoje. Tačiau G. Schröderio situacija atskleidė ir daugiau pikantiškų detalių.

Teismo posėdyje buvo prisimintos ankstesniems federaliniams kancleriams suteiktos privilegijos. Pvz., Konradas Adenaueris, vyriausybei vadovavęs 1949–1963 m., baigęs tarnybą turėjo du pagalbininkus. Tačiau ilgainiui buvusiems kancleriams suteikiamas išlaikymas ėmė augti, o kanceliarija – pūstis. Anot FAZ, teismo posėdyje buvo paskelbta, kad Helmuto Schmidto biure penki darbuotojai dirbo net ir praėjus dvejiems metams po jo mirties.

Teisėjai nustatė, kad G. Schröderis neturėjo teisės į biurą su personalu nei pagal bendrąją teisę, nei pagal bendrąjį lygybės principą. Nors panaši praktika egzistavo daugiau kaip 50 metų, suinteresuotosios šalys nebuvo pakankamai įsitikinusios, kad buvę federaliniai kancleriai turėjo tokią teisę.

Teismas priėmė formalų sprendimą, esą G. Schröderio ieškinys neturi teisinio statuso, nes buvęs kancleris biurą buvo gavęs iš SPD parlamentinės frakcijos, o ne iš atsakovės – Vokietijos Federacinės Respublikos, tad ieškinys buvo pateiktas netinkamam atsakovui.

Tarp Berlyno teismo sprendimą sveikinančių balsų girdėti ir nusivylimo gaidelių: G. Schröderio byloje neminimas V. Putino vardas.

G. Schröderio, kaip kanclerio, renta ir išlaidos jo asmens apsaugai nesumažintos.