Toks įspėjimas pasirodė atliekant pirmą nuo 2021-ųjų plataus masto ECB strategijos peržiūrą ir po kelerių audringų metų, per kuriuos jam teko kovoti su istoriniu vartotojų kainų šuoliu.

Frankfurte įsikūrusi institucija, nustatanti palūkanų normas 20-čiai eurą naudojančių šalių, išlaikė 2 proc. metų infliacijos tikslą.

Tačiau ECB pažymėjo, kad „pasaulyje įvyko didelių permainų, kurie centriniams bankams kelia daug naujų iššūkių“.

„Infliacijos aplinka ir toliau bus neapibrėžta ir potencialiai nepastovesnė... dėl to kils iššūkių vykdant pinigų politiką“, – nurodo reguliuotojas.

ECB įsipareigojo „pakankamai lanksčiai“ naudoti visas turimas priemones, „kad būtų galima operatyviai reaguoti į infliacijos aplinkos pokyčius“.

Apžvalgoje išvardyta daugybė iššūkių – nuo JAV prekybos politikos pokyčių prezidentaujant Donaldui Trumpui iki spartaus ekonomikos skaitmeninimo, kurį išryškina dirbtinio intelekto spartus plėtojimas. Vis dėlto pažymėta, kad „galimas ilgalaikis dirbtinio intelekto poveikis“ „tebėra labai neapibrėžtas“.

Centrinis bankas taip pat akcentavo naujas grėsmes Europos saugumui, kurios gali paveikti kainų stabilumą, Rusijai tęsiant invaziją Ukrainoje.

Nors ECB neatskleidė jokių esminių savo strategijos pokyčių, jis ne kartą pabrėžė, kad yra pasirengęs laikytis lankstaus požiūrio, imtis „atitinkamai ryžtingų“ veiksmų, jei infliacija per daug nukryptų nuo siekiamo tikslo.