Komisijos vyriausioji atstovė spaudai Paula Pinho penktadienį atmetė užuominas, kad ES pažeidžia politinę laisvę irsuverenitetą, kenkia žemynui savo migracijos politika ir varžo saviraiškos laisvę. Tačiau ji kol kas nenorėjo plačiau pakomentuoti naująją JAV nacionalinio saugumo strategiją.

„Dar neturėjome laiko ją išnagrinėti, įvertinti, todėl dar negalime jos komentuoti“, – sakė atstovė.

Naująją saugumo strategiją Baltieji rūmai paskelbė ketvirtadienio vakarą. Joje, be kita ko, piešiamas niūrus padėties Europoje vaizdas.

„Didesnės problemos, su kuriomis susiduria Europa, apima Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių organizacijų veiklą, kuri pažeidžia politinę laisvę ir suverenitetą, migracijos politiką, kuri keičia žemyną ir kelia nesantaiką, žodžio laisvės cenzūrą ir politinės opozicijos slopinimą, gimstamumo mažėjimą ir nacionalinių identitetų bei pasitikėjimo savimi praradimą“, – tvirtinama atitinkamame dokumente.

Kalbant apie Rusijos karą prieš Ukrainą, „D. Trumpo administracija nesutaria su Europos pareigūnais, kurie puoselėja nerealius lūkesčius dėl karo, dirbdami nestabiliose mažumos vyriausybėse, iš kurių daugelis pamina pagrindinius demokratijos principus, kad nuslopintų opoziciją“.

Dokumente teigiama, kad didžioji dauguma žmonių Europoje nori taikos, tačiau šis noras praktiškai nėra atspindėtas politikoje, nes šios vyriausybės kenkia demokratiniams procesams.

NATO plėtros pabaiga?

Be to, strategijoje išsamiau kalbama apie JAV viziją dėl NATO, o kai kurie aspektai gali sukelti susirūpinimą Europoje. JAV politikoje Europos atžvilgiu pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei „padaryti galą suvokimui ir užkirsti kelią realybei, kad NATO yra nuolat besiplečiantis aljansas“, pažymima dokumente.

Tai reikštų NATO vadinamojo „atvirų durų“ principo, kuris leidžia į Vakarų karinį aljansą priimti naujus narius, pabaigą.

NATO iš pradžių atsisakė pakomentuoti šį JAV strategijos punktą, kai į jį kreipėsi naujienų agentūra „dpa“.

Paklausta apie JAV reikalavimą pakeisti naštos pasidalijimą, atstovė spaudai nurodė, kad Vašingtono sąjungininkai Europoje ir Kanada pripažįsta poreikį daugiau investuoti į gynybą ir teisingiau dalintis bendra saugumo našta.