„Atsakymas yra „ne“", – sakė Margaritis Schinas, paklaustas apie galimą J.-C.Junckerio atsistatydinimą „Brexit“ stovyklose pergalės atveju.

Pasak atstovo, J.-C.Junckeris nesiėmė aktyviau dalyvauti kampanijoje, nes Komisija „nebuvo ir nėra Jungtinėje Karalystėje vykstančios kampanijos dalis“.

„Tai Britanijos žmonių reikalas“, – sakė jis.

Nuo Britanijos referendumo rezultatų, jeigu ji nuspręstų pasitraukti iš 28 valstybių Bendrijos, gali priklausyti daugelio politikų, tarp jų ir ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono) likimas.

61 metų buvęs Liuksemburgo ministras pirmininkas antradienį įspėjo Didžiąją Britaniją, kad balsavimas už pasitraukimą iš Europos Sąjungos būtų „kenkimo sau pačiam aktas“, dėl kurio kiltų grėsmė viskam, ką europiečiai pasiekė bendromis jėgomis.

„Nugaros kaimynams atgręžimas ir izoliacijos pasirinkimas prieštarautų viskam, ką gina Europa ir Jungtinė Karalystė“, – sakė J.-C.Junckeris, Atėnuose sakydamas kalbą Graikijos verslo lyderiams.

„Pasitraukimas būtų kenkimo sau pačiam aktas“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Europos Komisijos vadovas sakė, kad ES „negresia mirties pavojus“, jeigu Britanija iš jos pasitrauks, bet jai reikės iš to pasimokyti.

Prieš mėnesį J.-C.Junckeris įspėjo, kad britai „dezertyrai nebus sutinkami išskėstomis rankomis“ Europos partnerių, jei šalis nubalsuos už išstojimą iš ES.

,,Nebus jokių pakartotinų derybų“

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) trečiadienį pareiškė, kad nebus jokių pakartotinų derybų su Britanija po jos referendumo dėl narystės ES.

„Britų politikos kūrėjai ir britų rinkėjai turi žinoti, kad nebus jokių pakartotinų derybų“, – J.-C.Junckeris sakė žurnalistams Briuselyje.

Pasak jo, ES neis toliau pirmųjų pakartotinų derybų susitarimo, kurį ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Cameronas) pasirašė su savo kolegomis per viršūnių susitikimą vasario mėnesį.

„Mes sudarėme susitarimą su ministru pirmininku, jis gavo daugiausia, ką galėjo gauti, mes davėme daugiausia, ką galėjome duoti“, – sakė J.-C.Junckeris po susitikimo su naujuoju Austrijos kancleriu Christianu Kernu (Kristianu Kernu).

„Taigi, daugiau nebus jokių pakartotinų derybų, nei dėl to susitarimo, kurį pasiekėme vasario mėnesį, nei dėl sutarties, – pabrėžė jis. – Jeigu išeinama, tai išeinama (visam laikui)“.

D.Cameronas trečiadienį leido suprasti, kad galėtų siekti naujų reformų, ypač dėl judėjimo laisvės, jeigu tik Britanija nubalsuotų už pasilikimą ES ketvirtadienio referendume.

Pasitraukimą laikys negrįžtamu

Prancūzija Didžiosios Britanijos išstojimą iš Europos Sąjungos laikys „negrįžtamu“, jeigu „Pasitraukimo“ stovykla laimės ketvirtadienio referendume, pareiškė prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

„Juk tai Europos Sąjungos ateitis ... štai kas yra pavojuje“, – sakė F.Hollande'as trečiadienį, perspėdamas, kad „Brexit“ atveju Britanijai kiltų „labai didelis pavojus“ prarasti galimybę dalyvauti vieningoje Bendrijos rinkoje.

F.Hollande'as taip kalbėjo per spaudos konferenciją, surengtą kartu su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Ficu, kurio šalis nuo liepos 1 dienos pusmečiui perims pirmininkavimą Europos Sąjungai.

„Ne tik Jungtinės Karalystės ateičiai gresia pavojus, bet ir Europos Sąjungos ateičiai“, – pabrėžė F.Hollande'as.

„Brexit“, Britanijos išstojimas, „neabejotinai turės itin rimtų pasekmių“, pridūrė jis.

Prancūzija tokį sprendimą laikys „Jungtinės Karalystės pasitraukimu iš Europos Sąjungos, ir jis bus negrįžtamas“, sakė F.Hollande'as.

Siūlo pasekti Britanijos pavyzdžiu

Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen) antradienį paragino visas Europos Sąjungos nares, įskaitant Prancūziją, pasekti Didžiosios Britanijos pavyzdžiu ir organizuoti referendumus dėl tolesnės narystės Bendrijoje.

„Prašau referendumo Prancūzijoje. Kiekvienai ES narei turi būti suteikta galimybė pareikšti savo valią referendume“, – sakė televizijai TF1 ultradešiniojo Nacionalinio fronto (FN) vadovė, kuri yra arši ES kritikė.

M.Le Pen pabrėžė, jog pritartų „Brexit“, jei būtų britė, ir sakė, kad gina „žmonių laisvę pasirinkti savo likimą ir savo įstatymus“.

„Praėjo 11 metų nuo tada, kai prancūzų buvo paprašyta pareikšti savo nuomonę (apie ES)“, – sakė FN vadovė ir pridūrė, kad pastarąjį kartą, kai buvo surengtas toks balsavimas, prancūzus „išdavė“ dvi pagrindinės šalies politinės partijos.

Ji turėjo galvoje 2005-aisiais vykusį referendumą, kuriame beveik 55 proc. prancūzų pasakė „ne“ Europos konstitucijai, kurią palaikė prezidento Francois Hollande'o (Fransua Holando) socialistai ir buvusio valstybės vadovo Nicolas Sarkozy (Nikola Sarkozi) centro dešinioji Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), kuri dabar vadinasi Respublikonų partija.

Po trejų metų Prancūzijos parlamentas priėmė peržiūrėtą Sutarties versiją, nepateikęs jos visuotiniam balsavimui.

M.Le Pen, kurios vadovaujama partija 2014-aisiais vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą Prancūzijoje surinko daugiausiai balsų, kaltino ES, kad ji „prieš mūsų valią“ siekia glaudesnės integracijos.

FN vadovė taip pat žėrė kaltinimus Bendrijai dėl didžiulio nedarbo euro zonoje ir dėl to, kad ji nesugeba užkirsti kelio „kontrabandininkų, teroristų ir ekonominių migrantų atvykimui“.

M.Le Pen paragino valstybių lyderius susitelkti ir „kurti tautų Europą, kuri pakeistų totalitarinę ES, kurią turime dabar“.

Ragina neišpūsti nuogąstavimų

Nuogąstavimų dėl galimo Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) nereikėtų išpūsti, nes niekas nėra pasirengęs skubiems pasikeitimams iškart po britų referendumo, trečiadienį interviu komercinei televizijai LNT sakė Latvijos premjeras Maris Kučinskis.

Jis nurodė, kad nėra aiškaus mechanizmo Britanijos pasitraukimui iš bloko, jeigu britų rinkėjai nuspręstų išstoti iš ES. Tokio mechanizmo sukūrimas, kaip manoma, užtruktų mažiausiai dvejus metus.

Tuo pačiu M.Kučinskis sakė, jog yra optimistas ir viliasi, kad Britanijos piliečiai balsuos už pasilikimą Bendrijoje.

„Galiausiai, Didžioji Britanija yra viena ES įkūrėjų, į kuriuos šis blokas remiasi. Didžioji Britanija taip pat sugebėjo išsaugoti savo tapatybę. Jie turi savo vardą ir nepriklausomybę“, – sakė Latvijos premjeras.

Jis taip pat mano, kad Britanijos pasitraukimas iš ES neturėtų padaryti didelio poveikio latviams, gyvenantiems ir dirbantiems Didžiojoje Britanijoje. „Reikalaujami pakeitimai yra nukreipti prieš tuos, kurie nedirba, bet nori gauti pašalpas. Tie, kas nori dirbti, yra laukiami“, – sakė M.Kučinskis.

Turkija – už Britaniją ES

Turkija trečiadienį tvirtai parėmė Didžiosios Britanijos pasilikimą Europos Sąjungoje (ES) – dieną prieš tai, kai britai referendume balsuos dėl savo narystės joje.

„Mes norime, kad Britanija liktų Europos Sąjungoje bet kokiomis aplinkybėmis“, – reporteriams sakė turkų užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu (Mevliutas Čavušohlu).

Londonas tradiciškai tvirtai remdavo jau ilgą laiką įstrigusias Turkijos pastangas įstoti į Bendriją.