Karas Ukrainoje daliai valstybių atneša nemenką pelną. Kai kurios šalys lobsta, nes padeda Rusijai apeidinėti sankcijas bei gauti sankcionuotų prekių. Kitos šalys, tokios kaip Indija, maitina Rusiją, iš jos pirkdamos rekordinius kiekius rusiškos naftos. Yra ir tokių valstybių, tarp kitko – Lietuvos pašonėje, kuri gauna pinigų iš to, kad padeda pabėgėliams ukrainiečiams.

Plačiau apie iš karo lobstančias šalis LNK žurnalistas  kalbėjosi su ekonomistu Mariumi Dubnikovu.

– Kazachstanas, Uzbekistanas, Turkmėnistanas, Kirgizija – visos šalys, kurios yra Rusijos apačioje, tarpininkauja, prekiauja prekėmis. Tiek iš Rusijos į Vakarų Europą, tiek iš Europos į Rusiją. Yra prekiaujama dvigubos paskirties prekėmis, kurios nesankcionuojamos.

– Kiek pinigų gauna tos šalys, kurios padeda Rusijai?

Geroji pusė ta, kad Rusija, norėdama įsigyti prekių, turi mokėti komisinius. 

– Yra dviprasmė žinutė. Tos šalys,  iš tikrųjų padidino eksportą. Lietuvoje mes neseniai sustabdėme kai kurių prekių vežimą į šias šalis dėl tų prekių galimo dvigubo panaudojimo. Jos gauna milžiniškas lėšas. Geroji pusė ta, kad Rusija, norėdama įsigyti prekių, turi mokėti komisinius. Tai yra sankcijų poveikis, perkant prekes tenka susimokėti ir tarpininkui. Prekės kainuoja daugiau, lieka mažiau pinigų karui.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip tos šalys, kurios padeda Rusijai, išvengia atsakomybės dėl sankcijų apėjimo?

– Tai yra laiko klausimas. Kitas dalykas, į ką reikia atkreipti dėmesį – kai prekės keliauja per Lietuvą į minėtas valstybes, keliauja per Rusiją ir Baltarusiją ir jos ten dingsta. Reikėtų vengti tokių dalykų. Sankcijas reikėtų griežtinti ir žiūrėti, kad jos būtų įgyvendinamos.

– Kažkas turbūt irgi turi naudos iš rusiškos naftos ir dujų?

Kinija ir Indija naudojasi šiomis sąlygomis, kai galima pirkti naftą gerokai pigiau.

– Su dujomis šiek tiek sudėtingiau Rusijai. Rusija prarado Europos Sąjungos rinką. Apie 85 proc. Rusijos dujų buvo tiekiamos Europai, o tik 15 proc. Azijai, konkrečiau Kinijai. Padidinti kiekių neįmanoma, nes ten tiesiog nėra vamzdžių. Jie gali skystinti dujas, jas vežioti po pasaulį su laivynu, bet tai nėra efektyvu. Visiškai kita istorija su nafta. Nafta keliauja į Indiją. Indija seniau nepirkdavo naftos, dabar jau perka, perdirba į dyzeliną, maišo su savo dyzelinu, ir tada keliauja į Europą. Čia jau problema. Kinija ir Indija naudojasi šiomis sąlygomis, kai galima pirkti naftą gerokai pigiau.

– O kaip dėl Irano? Buvo kalbama, kad ir Iranas turi didelės naudos iš karo Ukrainoje.

– Iranas – amžinai sankcionuota valstybė, kuri šioje vietoje gali daryti eksportą į Rusiją. Gali dalyvauti pilkojoje zonoje perdirbant ar pateikiant naftą į pasaulį. Manau, ši valstybė toliau save stumia į akligatvį, kuriame nėra bendravimo su kitomis valstybėmis.

– Bet yra šalis, kuri turi naudą dėl nuoširdžios pagalbos ukrainiečiams. Kokia nauda lenkams už tai, kad  jie taip atvirai priima ukrainiečius?

– Lenkija, skirtingai nuo Lietuvos, atvėrė sienas daug plačiau karo pabėgėliams ir įsileido porą milijonų gyventojų iš Ukrainos. Šie prisijungė prie darbo rinkos, Lenkijoje žmonės yra pasitinkami plačiai atvertomis rankomis. Lenkija ne tik padidino savo populiaciją, bet ir surinko vis daugiau mokesčių. Tai puikus pavyzdys, kaip galima padėti šaliai ir tuo pačiu gauti naudos.