Toks nepalankus įvertinimas pateiktas ES vykdomosios valdžios institucijos metinėje ataskaitoje apie teisės viršenybę, skirtoje 27 valstybių bloko šalims ir kai kurioms pretendentėms į ES narystę.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas jau seniai nesutaria su Briuseliu dėl įžvelgiamo Budapešto nusigręžimo nuo demokratijos.

„Kalbant apie Vengriją, mums kyla rimtas susirūpinimas, – sakė EK pirmininkės pavaduotoja Henna Virkkunen. – Mūsų laukia daug darbo su Vengrija.“

ES ataskaitoje teigiama, kad Budapeštas nepagerino savo veiklos rezultatų tvarkantis su aukšto lygio korupcijos atvejais ir didinant žiniasklaidos laisvę.

„Spaudimas žurnalistams ir kitiems žiniasklaidos specialistams padidėjo, nes jie ir toliau susiduria su daugybe rimtų iššūkių savo darbui“, – teigiama ataskaitoje.

Taip pat ir pilietinės visuomenės organizacijos veikė „vis prastesnėmis sąlygomis“, sakoma joje.

Vengrijos vyriausybė atmetė ataskaitą kaip bandymą kištis į šalies vidaus reikalus.

„Tiesą sakant, tai tik naujausias skyrius nuolatinėse Europos Komisijos pastangose sugriauti svarbiausius ministro pirmininko [Viktoro] Orbano vyriausybių pasiekimus ir primesti Vengrijai užsienio politinę kontrolę“, – platformoje „X“ paskelbė vyriausybės atstovas spaudai Zoltanas Kovacsas.

ES jau įšaldė 18 mlrd. eurų lėšų Vengrijai, vykdydama įvairias procedūras ryšium su nerimą keliančiais klausimais dėl LGBTQ asmenų bei prieglobsčio prašytojų teisių, taip pat viešųjų pirkimų sąlygų ir interesų konfliktų.

Santykių priešprieša dar labiau sustiprėjo dėl naujų Vengrijos teisės aktų, kuriais siekiama apriboti LGBTQ asmenų teises, ir dėl valdžios institucijų bandymo uždrausti Budapešto „Pride“ paradą, įvykusį praėjusį mėnesį.

Galiausiai parado organizatoriai apskaičiavo, kad jame dalyvavo daugiau kaip 200 000 žmonių, protestavusių prieš LGBTQ asmenų teisių varžymą šalyje.