Po maratoninių derybų Briuselyje priimtose plačiai suformuluotose išvadose ES vadovai kol kas atsisakė pritarti 140 mlrd. eurų vertės „reparacijų paskolos“ planams ir šį svarbų sprendimą nukėlė į gruodį.
Tačiau diplomatai teigė, kad toks tekstas yra žingsnis link galimo susitarimo, nors jis buvo sušvelnintas dėl griežtų Belgijos, kurioje laikoma didžioji dalis Rusijos centrinio banko lėšų, įšaldytų po 2022 metų invazijos, prieštaravimų.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Antonio Costa sakė, kad blokas „įsipareigojo užtikrinti, kad Ukrainos finansiniai poreikiai būtų patenkinti ateinančius dvejus metus“.
„Rusija turėtų tai gerai įsidėmėti: Ukraina turės finansinių išteklių, kurių jai reikia, kad galėtų apsiginti“, – sakė jis spaudos konferencijoje.
Maskvos tankams įvažiavus į Ukrainą, ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų vertės Rusijos centrinio banko aktyvų, o EK pasiūlė šias lėšas panaudoti didžiulei paskolai Kyjivui suteikti.
EK vadovė Ursula von der Leyen, kalbėdama greta A. Costos, teigė, kad dar laukia sunkus darbas rengiant šį sudėtingą pasiūlymą.
„Sutarėme dėl to, kas ir kaip, tai yra dėl reparacijos paskolos, ir turime išspręsti klausimą dėl „kaip“ – kaip tai padaryti įmanoma“, – sakė ji.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs į Briuselį sustiprinti Europos paramos, palankiai įvertino aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus kaip „politinės paramos“ idėjai panaudoti Rusijos turtą Kyjivo kovai palaikyti signalą.
„Teisminiai klausimai“
Belgija, kurioje didžioji dalis šių pinigų laikoma tarptautinėje indėlių organizacijoje „Euroclear“, pareikalavo garantijų, kad likusi ES dalis pasidalys atsakomybę, jei Rusija kreipsis į teismą.
Derybose Briuselyje daugiausia dėmesio buvo skiriama šiems susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.
Belgijos ministras pirmininkas Bartas De Weveris pakartojo reikalavimą, kad visos ES šalys garantuotų, jog jos dalijasi rizika, jei Rusija pareikštų ieškinį, ir teigė, kad kitos šalys taip pat turi pasinaudoti Maskvos turtu savo teritorijoje, ir grasino, kad priešingu atveju blokuos planą.
„Aš esu tik vargana maža Belgija, vienintelis dalykas, kurį galiu padaryti, tai nurodyti, kur yra problemų, ir atsargiai paprašyti esminių problemų sprendimų“, – po derybų žurnalistams sakė B. De Veveris.
Tačiau Belgija ne vienintelė išreiškė susirūpinimą.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pripažino, kad planas „kelia teisminių klausimų ir klausimų dėl rizikos pasidalijimo“, tačiau kartu sakė, kad jis tebėra geriausias variantas, galintis padėti Ukrainai per ateinančius dvejus metus.
Aukščiausiojo lygio susitikimo išvadose, kurias priėmė visos valstybės narės, išskyrus Vengriją, kuri laikoma artimiausia Rusijos sąjungininke 27 valstybių bloke, paskola tiesiogiai neminima, o vietoj to EK raginama „kuo greičiau pateikti finansinės paramos galimybes“.
Vis dėlto vienas Europos diplomatas tai pavadino „didele sėkme“.
Kitas diplomatas teigė, kad kompromisinė formuluotė „neuždaro, bet ir neskubina“ jautraus klausimo dėl Rusijos turto panaudojimo Ukrainai.
