Po Rusijos invazijos į Ukrainą Briuselis pradėjo daugybę programų, kuriomis siekiama padidinti ES gynybos pramonės produkciją.

Vienas iš jų – pernai kovą pasiūlyta 1,5 mlrd. eurų vertės Europos gynybos pramonės programa (EDIP), kuria siekiama remti bendrus ES valstybių ginklų pirkimus ir įmonių investicijas į pajėgumų didinimą.

Tačiau EDIP stabdo ginčai dėl to, kiek ginklų, kuriuos ji finansuotų, turėtų būti pagaminta ES.

Teisės aktų leidėjų komitetas galiausiai pritarė Europos Parlamento (EP) pozicijai, kad 70 proc. sudedamųjų dalių turėtų būti gaminamos bloko viduje.

Įstatymų leidėjai tikisi, kad šis balsavimas paskatins Bendrijos valstybes nares rasti bendrą poziciją šiuo klausimu prieš pradedant derybas dėl galutinio sprendimo. 

Nuo praėjusių metų, kai buvo pasiūlytas EDIP, Bendrija gerokai padidino savo pastangas gynybos srityje, baimindamasi dėl JAV įsipareigojimų Senajam žemynui po to, kai Donaldas Trumpas laimėjo Jungtinių Valstijų prezidento rinkimus. 

Praėjusį mėnesį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pristatė penkių dalių planą „ReArm Europe“, kuriuo siekiama sutelkti apie 800 mlrd. eurų Europos gynybai ir padėti suteikti skubią karinę paramą prieš Rusijos agresiją kovojančiai Ukrainai.

Gynybos plane siūloma suteikti valstybėms narėms iki 150 mlrd. eurų ES remiamų paskolų ir sušvelninti fiskalines taisykles, kad valstybės galėtų išleisti daug daugiau.