Tai sakoma sekmadienį partijos suvažiavime priimtame pareiškime.

Pareiškime EKRE pažymi, kad partija savo politiniu tikslu laiko estiško mentaliteto išsaugojimą, valstybės bei nacijos raidą ir tautos gerovės užtikrinimą.

„Mes su nerimu stebime įvykių raidą Europos Sąjungoje ir matome grėsmę mūsų nacionaliniam išlikimui, jei toliau tęsis dabar vykstantis valdžios koncentravimas Europos Komisijos rankose“, – rašoma pareiškime.

EKRE nuomone, Europos Sąjungos ateičiai didesnį pavojų kelia ne „būsimas „Brexit“ – Didžiosios Britanijos išstojimas iš Bendrijos, o po jo seksiantys bandymai paversti ES gigantiška valstybe.

„Visiškai akivaizdu, kad iš tokios sąjungos būriais ims trauktis tautos, mylinčios laisvę“, – pabrėžiama partijos pareiškime.

„Matome rimtas grėsmes mūsų saugumui tiek tuo atveju, jei Europos Sąjunga sutelks savo rankose klausimų, susijusių su valstybės gynyba, sprendimą, tiek tuo atveju, jei ES subyrės“, – rašoma pareiškime.

„Nuolaidžiavimas masinei imigracijai ir islamizacijai prisidengiant atvirumo politika, homoseksualumo ideologijos piršimas prisidengiant pakantumo politika, mokesčių ir biudžeto klausimų sprendimo centralizacija, įtakos periferiniams regionams stiprinimas pasitelkus biurokratinę ir korupcinę dotacijų sistemą yra nepriimtini laisvoms tautoms. Nepriimtina tai ir estams“, – pažymi ERKE.

Pareiškime keliančia baime vadinama perspektyva, kad Estijos gynybos klausimai būtų patikėti bendram 27 ES valstybių narių sprendimų priėmimo procesui.

„Tai reiškia, kad karinės agresijos atveju mes negalėsime iš karto patys pradėti priešintis, o turėsime laukti, kol prancūzai, vokiečiai, graikai, ispanai ir kiti nuspręs, ar reikia reaguoti ir jei reikia – kaip“, – rašoma opozicinės partijos pareiškime.

„Tai taip pat reiškia ir tai, kad mus privers dalyvauti didžiųjų Europos valstybių kariniuose veiksmuose Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose“, – mano EKRE.

Savo pareiškime EKRE pažymi, kad partija laiko normaliu dalyku glaudų bendradarbiavimą su Europos šalimis ekonomikos ir saugumo srityse ginant Estijos nacionalinius interesus.

„Tačiau mes negalime susitaikyti su didžiulės valstybės provincijos statusu, nes tokia padėtis įmanoma tik likvidavus demokratiją. Buvimas tokiame multikultūriniame monstre estų tautai neišvengiamai reikštų išnykimą po kelių kartų“, – mano EKRE.

Partijos nuomone, svarbiausių klausimų sprendimo teisė turi likti ES valstybių sostinėms.

„Klausimų, susijusių su imigracija ir politika dėl pabėgėlių, valstybės gynyba, mokesčių ir biudžeto politika, šeimos politika, sprendimas turi likti estų rinkėjų prerogatyva“, – pažymi partija.

„Po Didžiosios Britanijos priimto sprendimo trauktis iš ES Europos Komisija pristatė penkis galimus bloko ateities scenarijus, kurių keturi numato glaudesnę integraciją, o penktasis – grįžimą prie ES ištakų. Beje, pastarąjį scenarijų patys atmetė aukšti ES pareigūnai“, – rašoma EKRE pareiškime.

„Dėl Estijos narystės Europos Sąjungoje reikalingas visuomenės aptarimas. Mūsų nuomone, stiprėjančios integracijos fone būtina organizuoti naują referendumą šalies narystės Bendrijoje klausimu“, – pažymi partija.