Kita vertus, europiečiai pripažįsta, kad Maskva greičiausiai neatsisakys užimtų Ukrainos teritorijų.
Prieš penktadienį Aliaskoje vyksiantį viršūnių susitikimą JAV prezidentas Donaldas Trumpas užsiminė, kad galutinis susitarimas tarp Maskvos ir Kyjivo dėl karo Ukrainoje pabaigos galėtų apimti teritorijų mainus, tačiau europiečiai nemato jokių ženklų, kad Rusija siūlytų ką nors mainais. Europiečiai ir ukrainiečiai kol kas nėra pakviesti į viršūnių susitikimą.
Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitinka po savaitgalį vykusių JAV ir Europos saugumo patarėjų derybų dėl Ukrainos. Jie nerimauja, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys skelbti politinę pergalę, vaizduodamas Ukrainą kaip nelanksčią.
„Už agresiją negali būti atlyginta“
Europoje ir Ukrainoje didėja susirūpinimas, kad Kyjivas gali būti priverstas atsisakyti teritorijų arba sutikti su kitais suvereniteto apribojimais. Ukraina ir jos sąjungininkės Europoje atmeta mintį, kad V. Putinas dar prieš sutikdamas su paliaubomis galėtų reikalauti bet kokios teritorijos.
„Siekdami tvarios ir teisingos taikos, vadovaujamės aiškia tarptautine teise: visos laikinai okupuotos teritorijos priklauso Ukrainai“, – prieš ministrų susitikimą sakė ES užsienio reikalų vadovė Kaja Kallas.
„Tvari taika taip pat reiškia, kad už agresiją negali būti atlyginta“, – sakė K. Kallas.
Lenkijos naujienų agentūra PAP citavo ministrą pirmininką Donaldą Tuską, teigusį, kad „Lenkijai ir mūsų Europos partneriams – ir, tikiuosi, visai NATO – turi būti akivaizdu, kad valstybių sienų negalima keisti jėga“. Bet kokie teritorijų mainai ar taikos sąlygos „turi būti suderintos dalyvaujant Ukrainai“.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas sekmadienį pareiškė, kad Vokietija nesutiks, jog Rusija ir Jungtinės Valstijos teritorinius klausimus aptarinėtų ar spręstų, neatsižvelgdamos į europiečius ir ukrainiečius.
Vis dėlto sunku ignoruoti tikrąją padėtį vietoje.
Rusija 2022-aisiais paskelbė aneksavusi Donecko ir Luhansko sritis Ukrainos rytuose bei Zaporižios ir Chersono sritis pietuose, nors jų visiškai nekontroliuoja. 2014 metais Rusija taip pat užėmė Krymo pusiasalį.
1 tūkst. km ilgio fronto linijoje didesnė Rusijos kariuomenė lėtai, bet užtikrintai žygiuoja į priekį, vykdama savo brangiai kainuojantį vasaros puolimą. Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, dėl nesibaigiančio miestų teritorijų bombardavimo žuvo daugiau nei 12 tūkst. Ukrainos civilių gyventojų.
„Galiausiai klausimas, kad rusai šiuo metu faktiškai kontroliuoja dalį Ukrainos, turi būti aptartas“ bet kokiose taikos derybose po Aliaskos viršūnių susitikimo, sekmadienį televizijai CBS sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
„Nepripažins teisine prasme“
M. Rutte teigė, kad Ukrainos rėmėjai Vakaruose „niekada negalės to pripažinti teisine prasme“, tačiau užsiminė, kad jie gali tyliai pripažinti Rusijos kontrolę.
Jis palygino tai su tuo, kaip JAV nuo 1940 iki 1991 metų priėmė Estijos, Latvijos ir Lietuvos diplomatines misijas, „pripažindama, kad Sovietų Sąjunga kontroliavo šias teritorijas, bet niekada to nepripažino teisine prasme“.
Manoma, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis negalėtų atsisakyti bet kokios teritorijos, ypač be išankstinio paliaubų susitarimo, žinodamas, kad tūkstančiai karių žuvo gindami savo žemę.
Galiausiai manoma, kad V. Putinas nėra tiek suinteresuotas teritorijomis, kiek Rusijai palankesne Ukraina su prisitaikėliška vyriausybe, kuri nesiektų įstoti į NATO, kaip ir prorusiški regionai Sakartvele, kurie sutrukdė šiai šaliai tapti NATO nare.
V. Zelenskis įsitikinęs, kad derybos gali prasidėti tada, kai bus nutrauktos kovos fronto linijoje. Europa su tuo sutinka. Europiečiai sako, kad bet kokie būsimi teritorijų mainai turėtų būti Ukrainos sprendimas, o ne paliaubų sąlyga.
Teritorinės pretenzijos taip pat galėtų būti derybų dėl saugumo garantijų, kurias Ukraina galėtų gauti, siekiant užtikrinimo, kad nebus kito karo, dalis.
Europiečiai mano, kad geriausia Kyjivo gynyba yra stiprios ginkluotosios pajėgos, kurios atgrasytų Rusiją nuo naujo puolimo. Jie tvirtina, kad neturėtų būti jokių apribojimų Ukrainos kariuomenės dydžiui ir įrangai, ginklams bei šaudmenims, kuriuos ji gali turėti ar parduoti.
Be to, jie teigia, kad Ukraina neturėtų būti uždrausta siekti narystės ES ar priversta tapti neutralia šalimi. D. Trumpo administracija jau atmetė galimybę leisti Ukrainai tapti NATO nare artimiausioje ateityje.
