EUROPOS KOMISIJA: NESVARSTOMA MAŽINTI PARAMOS PABĖGĖLIŲ KVOTŲ ATSISAKANČIOMS ŠALIMS

Europos Komisija antradienį pareiškė nesvarstanti galimybės mažinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinę paramą šalims, kurios nepritaria privalomoms migrantų kvotoms.

Giedrius Sudikas iš Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje teigė, kad „šio finansinio laikotarpio partnerystės susitarimuose ir veiksmų programose nėra numatytas teisinis pagrindas sumažinti Europos struktūrinių ir investicinių fondų lėšas tuo atveju, jei valstybė narė atsisako laikytis privalomų kvotų“.

„Norinti įvesti tokią sąlygą, reikėtų persvarstyti daugiametę (2014-2020 metų) finansinę programą. Tokia sąlyga šiuo metu nesvarstoma“, - BNS informavo G.Sudikas, vadovaujantis Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriui.

Apie galimybę mažinti ES paramą šalims, kurios nesutinka su privalomomis kvotomis, antradienį užsiminė Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras).

„Padėtis derybose tokia, kad šalims, kurios atsisako, nieko nenutinka. Mums reikia kalbėti apie spaudimo priemones. Daugelis tų šalių gauna daug struktūrinės pagalbos lėšų iš Europos Sąjungos“, – ministras Thomas de Maiziere'as sakė televizijai ZDF.

Anot Vokietijos ministro, Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų“.

„Su kuo aš sutinku“, - pridūrė T.de Maiziere'as.

G.Sudikas tikino, kad Europos Komisijos vadovas buvo pacituotas neteisingai.

„Europos Komisijos pirmininkas niekada to nesakė“, - BNS sakė G.Sudikas.

Lietuva pritaria Briuselio pasiūlymui paskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Vengrijos, Italijos ir Graikijos, tačiau, kaip ir kitos Vidurio bei Rytų Europos šalys, nesutinka, kad būtų nustatytas nuolatinis privalomas migrantų kvotų mechanizmas.

Praha „tuščiais“ vadina ES grasinimus

Čekijos valstybės sekretorius Europos Sąjungos klausimais antradienį pareiškė, kad grasinimai, jog Vidurio Europos valstybėms gali būti apkarpytas finansavimas, jei jos priešinsis privalomoms migrantų kvotoms, neturi teisinio pagrindo.

„Vokietijos grasinimai, kad Vidurio Europa bus nubausta apkarpant finansavimą iš Sanglaudos fondų, yra tušti, bet visiems labai žalingi“, - parašė Tomašas Prouza socialiniame tinkle „Twitter“.

ES neigia Vokietijos pareiškimus

Europos Sąjunga antradienį paneigė Vokietijos pareiškimus, esą šalims, kurios nesutinka su privalomomis pabėgėlių perkėlimo kvotomis, gali būti sumažinta pagalba iš Bendrijos fondų.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Thomas de Maiziere'as (Tomas de Mezjeras) pareiškė, jog Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) „pasiūlė, kad turėtume apsvarstyti, ar tos šalys turėtų gauti mažiau struktūrinės pagalbos lėšų, su kuo aš sutinku“.

Tačiau Europos Komisijos atstovė Natasha Bertaud (Nataša Berto) tvirtino naujienų agentūrai AFP, kad „Pirmininkas to niekada nesakė.“

Dabartinis susitarimas su ES šalimis „nesuteikia teisinio pagrindo sumažinti lėšų skyrimą iš Europos struktūrinių ir investicinių fondų, jeigu šalis narė nesutinka su privalomu (pabėgėlių) perskirstymo mechanizmu“, pridūrė N.Bertaud.

„Kad tokios sąlygos būtų įvestos, reikėtų iš naujo svarstyti (ES biudžetą), o to šiuo metu daryti nesiruošiame“, – aiškino ji.

Europa „užtraukė sau gėdą“

Vokietijos vicekancleris Sigmaras Gabrielis (Zigmaras Gabrielis) antradienį pareiškė, kad „Europa užtraukė sau gėdą“, kai Europos Sąjungos ministrams nepavyko pasiekti susitarimo dėl kvotų plano pabėgėlių naštai pasidalyti.

„Vakar Europa vėl užtraukė sau gėdą“, - sakė vicekancleris kitą dieną po to, kai Bendrijos ministrams nepavyko vienbalsiai sutarti dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo.

ES valstybės turi suprasti, kad „grėsmė kyla visai Europai“, sakė S.Gabrielis, pridūręs, jog „tai, su kuo mes susiduriame, kelia Europai kur didesnį pavojų nei Graikijos krizė“.

„Mūsų šalis negali viena išspręsti pusės pasaulio pabėgėlių problemų“, - sakė vicekancleris, kuris pirmadienį nurodė, kad į Vokietiją per šiuos metus gali atvykti milijonas pabėgėlių, nors anksčiau prognozuota, kad rekordinis migrantų skaičius gali siekti 800 tūkstančių.

S.Gabrielis sakė, kad turint galvoje pabėgėlių srauto į Europą mastą, „160 tūkst. žmonių tėra lašas jūroje“. Vicekancleris paminėjo pabėgėlių skaičių, dėl kurio priėmimo bloke vyksta diskusijos.

S.Gabrielis taip pat sakė, kad ES paramos fondai galėtų būti pasitelkti kaip spaudimo priemonė prieš valstybes nares, siekiant įtikinti jas sutikti su privalomomis pabėgėlių priėmimo kvotomis.

„Vokietija nepasirengusi būti daugiau sumokančia nei gaunančia valstybe Europoje, kur visi nori dalyvauti, kai gauna pinigų, bet nenori dalytis atsakomybe“, - sakė jis.