Išvakarėse jie pritarė planams daugiau išleisti gynybai, nes JAV parama svyruoja.
Europos lyderiai sutarė skirti šimtus milijardų eurų saugumui užtikrinti, o D. Trumpas pareiškė, kad „nėra toks tikras“, jog sąjungininkės ateitų į pagalbą jo šaliai, jei ji būtų užpulta.
„Esame lojalūs ir ištikimi sąjungininkai“, – vėlai ketvirtadienį atsakė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, išreiškęs, jo žodžiais tariant, pagarbą ir draugystę JAV vadovams ir pridūręs, kad Prancūzija „turi teisę tikėtis to paties“.
Latvijos ambasadorius prie NATO Maris Riekstinis pabrėžė, kad karinis aljansas tebėra svarbiausia platforma transatlantinio saugumo klausimams spręsti. Jis pabrėžė savo šalies, kuri su Rusija turi beveik 300 km sieną, įsipareigojimą skirti daugiau lėšų gynybai.
Praėjusį mėnesį Ryga pareiškė, kad kitais metais išlaidos turėtų būti padidintos iki 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) ir artėti prie 5 procentų.
D. Trumpo abejonės
D. Trumpo nuolatiniai perspėjimai, kad jis paliktų Europos sąjungininkus vienus susidurti su Rusijos grėsme, paskatino šalis, kurios dešimtmečius neskyrė pakankamai lėšų gynybai, ieškoti būdų, kaip sustiprinti savo saugumą ir paremti Ukrainą jos kare su Rusija.
Ketvirtadienį ES vadovai uždegė žalią šviesą biudžeto apribojimų sušvelninimui, kad norinčios ES šalys galėtų paprasčiau padidinti savo karines išlaidas.
Po nepaprastųjų derybų Briuselyje D. Trumpas dar kartą užsiminė, kad JAV galėtų atsisakyti savo įsipareigojimų NATO, jei šalys narės nesilaikytų Aljanso gynybos išlaidų tikslų.
Jis išreiškė abejonę, ar kiti sąjungininkai ateis ginti JAV – nors jie tai padarė po 2001 metų rugsėjo 11 dienos išpuolių. Tai buvo vienintelis atvejis, kai buvo pasinaudota 5-ojo straipsnio kolektyvinės gynybos garantija.
JAV prezidentas jau daugelį metų kritikuoja Aljansą, teigdamas, kad Europos narės nepakankamai išleidžia savo saugumui.
Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas pareiškė, kad jo šalis didins išlaidas gynybai, kad NATO tikslas būtų pasiektas greičiau, nei buvo įsipareigota prieš tai. Tačiau jis nenurodė, kada ketvirta pagal dydį euro zonos ekonomika pasieks 2 proc. „grindis“.
Ispanija, kuri pagal kariuomenei skiriamą BVP dalį užima paskutinę vietą tarp NATO narių, anksčiau teigė, kad šį tikslą pasieks iki 2029 metų.
Apskaičiuota, kad praėjusiais metais Ispanija gynybai išleido 1,28 proc. BVP.
NATO vertinimais, Italija ir Belgija pernai taip pat išleido mažiau nei 2 procentus.
2014 metais NATO narės įsipareigojo gynybai skirti ne mažiau kaip 2 proc. BVP. Skaičiuojama, kad praėjusiais metais, tebetvyrant nerimui dėl karo Ukrainoje, šį įsipareigojimą įvykdė 23 šalys.
„Tiesiame tiltus“
P. Sanchezas pabrėžė Ispanijos įsipareigojimą užtikrinti Europos saugumą ir paremti Ukrainą, nors pareiškė, kad grėsmės saugumui, su kuriomis susiduria Pietų Europos valstybė, yra kitokio pobūdžio nei tos, su kuriomis susiduria Europos sąjungininkės bloko rytiniame flange.
Vis dėlto, pasak jo, „akivaizdu, kad visi turime dėti pastangas ir jas paspartinti“.
Nors D. Trumpo neįvardijo, Ispanijos vadovas ketvirtadienį pasisakė už stipresnę ir vieningesnę Europą, sakydamas, kad „kai kurie lyderiai stato sienas ir taiko muitus, mes tiesiame tiltus ir sudarome prekybos susitarimus“.
Tuo metu Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni (Džordža Meloni) išsakė komentarus, kuriais, regis, atsisakė ankstesnės paramos Ukrainai stojant į NATO. Ji teigė, kad Aljanso kolektyvinės gynybos garantijos išplėtimas Ukrainai nesuteikiant jai narystės užtikrintų „stabilų, ilgalaikį ir veiksmingą saugumą“.
Švedija penktadienį paminėjo pirmąsias savo narystės NATO metines, o ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas ir Užsienio reikalų ministerija socialiniame tinkle „X“ šia proga paskelbė pranešimus.
Nė viename iš jų nebuvo paminėtos D. Trumpo pastabos, bet daugiausia dėmesio skirta „saugesnei Švedijai ir stipresnei NATO“.
(be temos)