Šis perspėjimas pasirodė kitą dieną po to, kai „Sakartvelo svajonė“ paprašė Konstitucinio Teismo uždrausti kelias opozicines partijas.

Kritikai šį veiksmą pasmerkė, teigdami, kad tai žingsnis link autoritarinio valdymo.

Trečiadienį dvi Europos Tarybos pranešėjos, nagrinėjančios Sakartvelo klausimus, paragino valdančiąją partiją atsisakyti šio žingsnio.

„Uždraudus demokratinę opoziciją faktiškai būtų įvesta vienos partijos diktatūra ir tai būtų nesuderinama su naryste Europos Taryboje“, – išplatintame pranešime nurodė Edite Estrela (Edit Estrela) ir Sabina Cudic (Sabina Čudič).

Sakartvelas yra viena iš 46 Europos Tarybos – Senojo žemyno demokratijos ir žmogaus teisių sergėtojos – valstybių narių.

Juodosios jūros šalis nuo pernykščių parlamento rinkimų, kurie, pasak opozicijos, buvo suklastoti, yra įklimpusi į politinę krizę. Opozicija atsisako pripažinti naująjį parlamentą ir vyriausybę.

Parlamento pirmininkas Šalva Papuašvilis iš valdančiosios partijos „Sakartvelo svajonė“ pareiškė, kad Konstitucinio Teismo paprašė uždrausti kalinamo eksprezidento Michailo Saakašvilio „Vieningąjį nacionalinį judėjimą“, „Ahali – Koaliciją už pokyčius“, taip pat opozicinę jėgą „LELO – Stiprus Sakartvelas“.

Jis šias jėgas apkaltino „pakartotinai kenkus vyriausybės teisėtumui ir veikus prieš valstybės konstitucinę tvarką“.

Š. Papuašvilis sakė, kad kitos mažesnės grupės, „glaudžiai susijusios“ su šiomis trimis jėgomis, taip pat gali sulaukti sankcijų.

„Sakartvelo svajonė“ teigia, kad opozicija „sistemingai bando nuversti arba prievarta pakeisti Sakartvelo konstitucinę tvarką“ ir „remia užsienio jėgas“, siekiančias pakenkti šalies nepriklausomybei.

Konstitucinis Teismas, kuris, kaip plačiai manoma, yra kontroliuojamas valdančiosios partijos, turi devynis mėnesius laiko priimti sprendimą dėl šio prašymo.

Buvusi prezidentė Salomė Zurabišvili šį valdančiųjų žingsnį pavadino „galutiniu Sakartvelo teroro režimo žingsniu“, sakydama, kad jo tikslas – paversti šalį „Rusijos stiliaus autoritariniu režimu“.

Opozicijos atstovai taip pat pasmerkė šį valdančiųjų prašymą.

Nuo 2012 metų valdžioje esanti „Sakartvelo svajonė“ iš pradžių save pristatė kaip liberalią alternatyvą M. Saakašvilio reformatorių stovyklai.

Tačiau kritikai teigia, kad po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 metais partija pakrypo Maskvos link, vykdydama kraštutinių dešiniųjų politiką ir taikydama Kremliaus stiliaus priemones, nukreiptas prieš nepriklausomą žiniasklaidą ir nevyriausybininkus. Kritikai taip pat kaltina partiją žlugdant konstitucijoje įrašytą Sakartvelo siekį įstoti į ES.

Partija atmeta kaltinimus ir sako, kad gina stabilumą 4 mln. gyventojų turinčioje šalyje ir kad Vakarų „slaptoji valdžia“ (deep state) bando – padedant opozicinėms partijoms – įtraukti Sakartvelą į karą Ukrainoje.