Kelis kartus per metus vis kitoje afrikiniu kiaulių maru (AKM) paveiktoje šalyje rengiamuose Nuolatinės Europos afrikinio kiaulių maro ekspertų grupės susitikimuose atsakingų tarnybų vadovai ir specialistai iš AKM paveiktų Europos Sąjungos (ES) ir ne ES valstybių tariasi ir koordinuoja bendrą regioninę politiką šios ligos prevencijos ir kontrolės klausimais.

Praėjusią savaitę vykusiame pirmą kartą nuotoliniu būdu surengtame posėdyje ekspertai ir ES ir ne ES šalių tarnybų vadovai ne tik pristatė naujausią AKM situaciją ir ligos kontrolės ypatumus savo šalyse, bet ir diskutavo, kaip numatytas priemones geriausia įgyvendinti karantino sąlygomis dėl besitęsiančios COVID-19 pandemijos.

Pasak Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus Dariaus Remeikos, AKM situacijos suvaldymas yra didžiulis iššūkis tiek Lietuvai, tiek visai Europai, o dabar – ir pasauliui. Lietuvoje dėl sėkmingos informavimo kampanijos ir efektyvaus bendradarbiavimo pasiekta, kad kiaulių laikytojai ir medžiotojai nedelsiant praneša VMVT apie įtariamus ir sergančius gyvūnus. Todėl AKM kiaulių ūkiuose aptinkamas ankstyvoje stadijoje, o tai leidžia imtis tinkamų ligos kontrolės priemonių ir užtikrinti, kad liga neišplinta už židinio ribų į kitas kiaulių laikymo vietas. Situacija laukinėje faunoje Lietuvoje vis dar labai įtempta, net ir tuose regionuose, kur dėl AKM šernų populiacija stipriai sumažėjo arba beveik išnyko, vis dar fiksuojami AKM atvejai. Virusas tarp šernų tebecirkuliuoja ir liga iš mūsų šalies nesitraukia. Sumedžiotų teigiamų šernų, kuriems nustatomi tik antikūnai, bet nenustatomas virusas, skaičiaus augimas tik patvirtina ekspertų prielaidas, kad AKM Lietuvos laukinėje faunoje jau tapo endemine liga, tad ją likviduoti užtruks ne vienerius metus ir pareikalaus daug bendrų pastangų.

Europos Komisijos atstovas informavo visos Europos ekspertus, kad ES šalys iki šių metų pabaigos turi parengti ir pradėti vykdyti šernų populiacijos reguliavimo planus ir paragino kitas, ne ES šalis, pasekti šiuo pavyzdžiu. Tik sistemingai, efektyviai ir aktyviai reguliuojant šernų populiaciją, galima sustabdyti viruso plitimą tarp šernų ir taip sumažinti pavojų, kad užkratas pateks į kiaulių laikymo vietas, išvengti skaudžių ekonominių padarinių ir prekybos ribojimų mėsos ir maisto pramonei.

„Galime pasidžiaugti tuo, kad profesionalios ir kompetentingos komandos dėka – VMVT veterinarijos ekspertų, aktyviai prisidėjusių savivaldybių, seniūnijų, kuriose nustatomas AKM židinys, specialistams, kiaulių laikytojams ir gyvūninių atliekų tvarkytojams, Lietuvoje net ir esant nepalankiai situacijai dėl COVID-19 sugebėjome likviduoti AKM židinį dideliame komerciniame ūkyje vos per keletą dienų. Taip pavyko sustabdyti viruso išplitimą ir iki minimumo sumažinti riziką kaimynystėje buvusiems kiaulių ūkiams, mėsos bei maisto pramonei, kuriems pagal AKM valdymo tarptautinius reikalavimus nedelsiant būtų taikomi griežti ribojimai“, – susitikime sakė VMVT direktorius D. Remeika.

AKM epidemiologinę situaciją tiek naminių kiaulių laikymo vietose, tiek šernų populiacijose pristatė ir kitų šalių ekspertai. Pranešimus skaitė Europos Komisijos, Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijos (OIE) ir Jungtinių tautų žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) atstovai, pristatę savo indėlį kontroliuojant šią klastingą virusinę ligą, atnešančią didžiulius ekonominius nuostolius, vykdomus mokymus, švietimą bei sklaidą. Susitikime išskirtinės padėkos sulaukė VMVT atsakingi specialistai už organizuojamus tarptautinius AKM mokymus, kurie suteikė galimybę ekspertams iš kitų Europos ir Azijos šalių praktiškai susipažinti su veiksmais, skirtais kontroliuoti AKM laukinėje faunoje ir likviduoti ligos židinius kiaulių laikymo vietose.

Susitikime taip pat buvo priimta keletas sprendimų. Europos valstybių narių atstovai sutarė įgyvendinti AKM prevencijos, kontrolės ir likvidavimo rekomendacijas, prieš kurį laiką paruoštas ir patvirtintas šios grupės ekspertų. Be to, nors pasaulinė COVID-19 pandemija šalims, jų regionams sukuria papildomų iššūkių vykdant efektyvią AKM prevenciją, kontrolę ir likvidavimą sutarta, kad nepaisant to, labai svarbu, kad šalys tęstų efektyvią prevencinę veiklą ir įgyvendintų kontrolės priemones, skirtas sustabdyti infekcijos plitimą. Net ir AKM nepaveiktos šalys prevencijos tikslais privalo aktyviai vykdyti pasyvią AKM stebėseną tiek laukinėje faunoje, tiek ir kiaulininkystės ūkiuose.

Akcentuota, kad AKM grėsmingai plinta visame pasaulyje ir apima vis naujus regionus: virusas jau pasiekė Indiją, Papua Naująją Gvinėją ir priartėjo prie Australijos.

Vertinant AKM poveikį rinkoms, numatomas kiaulienos pasiūlos mažėjimas pasaulyje, o kartu ir kiaulienos kainų augimas. Tai labai aktualu Kinijoje, Vietname ir kitose Pietryčių Azijos valstybėse, kuriose AKM sparčiai plinta ir kuriose vyrauja maži ūkiai. Tokiems ūkiams apsisaugoti nuo viruso itin sudėtinga. Ekspertai vieningai sutaria, kad nepakeitus kiaulių laikytojų supratimo apie biosaugą, neinvestavus į jos stiprinimą ir griežtų taisyklių laikymąsi, liga visose šalyse atneš dar didesnių nuostolių. Dėl to neišvengiamai privalės keistis ir kiaulių laikymo kultūra, ir kiaulių ūkių struktūra.

Nuolatinė Europos AKM ekspertų grupė veikia nuo 2014 metų. Šia Europos Komisijos, OIE ir FAO įsteigta iniciatyva siekiama paskatinti glaudesnį bendradarbiavimą tarp AKM paveiktų šalių (ne tik ES valstybių narių, bet ir jai nepriklausančių šalių).